Kauno Istorinėje Prezidentūroje vakar surengtas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis. Jame kartu su įvairių šalių diplomatais diskutuota tema "Europos sąžinė ir istorinis teisingumas".

Dėl aukų ir jų vaikų

Simboliška, kad renginys prasidėjo salėje, kurioje paskutinį kartą posėdžiavo tarpukario Lietuvos Vyriausybė, priėmusi Maskvos ultimatumą – 1940 m. birželį prasidėjo Lietuvos okupacija, apie kurios padarinius iki šiol nelabai nori žinoti Vakarų Europos valstybės.

"Ekonominiai skirtumai tarp šalių pamažu nyksta, tačiau jų praeities vertinimai skiriasi iki šiol. Turėtume panašiai vertinti istorines pamokas, pasmerkti totalitarinius režimus ir jų vykdytojus. Tai reikia padaryti ne vien vardan aukų, bet ir jų vaikų, gyvenančių šiomis dienomis. Tik įvertinę nacizmo, stalinizmo nusikaltimus bei įvardiję nusikaltėlius, galėsime susitaikyti su tuo, kas įvyko", – įsitikinęs Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronis Ažubalis.

Lietuva parodė pavyzdį

ES žengė pirmą žingsnį – 46 šalis vienijanti Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja prieš kelerius metus priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė visus totalitarinius režimus, jų nusikaltimus ir pasiūlė juos įvertinti įvairiose šalyse.

Diskusijos šiomis temomis vyksta gana vangiai. Lietuva prieš devynerius metus Vilniuje surengė tarptautinį kongresą "Komunizmo nusikaltimų įvertinimas". Tuomet 24 valstybių atstovai įsteigė Tarptautinį Vilniaus visuomeninį tribunolą stalinizmo nusikaltimams tirti. Toks renginys – pavyzdys kitoms šalims, kaip reikia aiškintis komunizmo nusikaltimus, jų priežastis ir padarinius.

Šį kartą Europos šalių dėmesį į šią problemą atkreipė Seimo Užsienio reikalų komitetas, pasitelkęs VDU profesorių Egidijų Aleksandravičių, Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Žygimantą Pavilionį, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomąjį direktorių Ronaldą Račinską.

Diskusijose dalyvavę prof. Erichas Senas, Norvegijos, Ukrainos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir kitų ambasadų atstovai kalbėjo apie Europos prablaivėjimą gausėjančių faktų apie stalinizmo nusikaltimus akivaizdoje.

Pagerbė Ch.Sugiharą

Prof. E.Aleksandravičius savo pranešime pažymėjo, kad vakariečiai nenoriai priima komunistinio teroro ir masinių žudynių vaizdinius, nors pastarieji yra naujųjų ES šalių tapatybės dalis.

Senųjų ir naujųjų ES narių susikalbėjimą šia tema apsunkina šiandieninės – putiniškos – Rusijos istorinės atminties politika, nepripažįstanti savo kaltės prieš silpnesniuosius kaimynus. Susikalbėjimą apsunkina ir tebegaji nuomonė, kad stalinizmo nusikaltimų klausimus turėtų tirti ir apie tai diskutuoti tik istorikai, tačiau, kaip parodė įvykęs renginys Istorinėje Prezidentūroje, Seimo Užsienio reikalų komiteto pozicija yra kita.

Renginio svečiai, atsiliepdami į A.Ažubalio raginimą pagerbti ne tik totalitarinių režimų aukas, bet ir tuos, kurie priešinosi tiems režimams, lankėsi Chiune Sugiharos namuose. Šis diplomatas 1940 m. liepą – rugpjūtį išgelbėjo beveik 6000 žydų iš Lietuvos, Lenkijos ir net Vokietijos, išduodamas jiems Japonijos tranzitines vizas.