Geras įspūdis, kurį mums padaro žmogaus išvaizda, labai dažnai visai išnyksta, pradėjus su juo pasikalbėjimą. Blogą gimtosios kalbos mokėjimą nieku negalima pateisinti. Jauna, graži ir elegantiška ponia, padarius vyrui gilų įspūdį ir norėdama jį dar labiau pagilinti, labai dažnai jį visai sunaikina blogu kalbos mokėjimu.

"Mažum galima sėsties šalip Jūsų!" Tai jau blogai! Labai blogai! To niekuomet nebebus galima atitaisyti. Geras gimtosios kalbos mokėjimas yra pagrindinė sąlyga, jei mes iš viso norime gyvenime šį tą reikšti.

Jei jaunystėj nebuvo galima išmokti nuosekliai ir planingai kalbėti, tai tą spragą reikia vėliau užpildyti. Tam pasiekti reikia išmokti save kritikuoti, suprasti savo klaidas ir jomis susirūpinti. Jei kalbėdami, savo išsireiškimuose pastebim klaidų, tai klauskim savęs, kaip sekantį kartą jų išvengti. Čia daug padėti gali gerų stilistų raštų skaitymas. Iš kitos pusės turėtume vengti bloga netaisyklinga kalba parašytų knygų. Stebėkime, ką netaisyklingai pasakome ar parašome, ir ieškokime gražių, taisyklingų formų savo mintims išreikšti. Nes tik tuomet įstengsime vesti įdomų ir gražų pasikalbėjimą, kuomet neabejosime savo kalbos taisyklingumu.

Bet būtų visai klaidinga, jei norėdami įrodyti savo sugebėjimą gražiai kalbėti, kalbėtume labai aukštu stilium, vartodami tik puošnius ir parinktus išsireiškimus. Juo paprastesnė ir natūralesnė kalba, juo daugiau ji randa pritarimo.

Reikia pastebėti, kad lik nedaugelis žmonių žodžiais pajėgia tikrai tai išreikšti, ką nori pasakyti. Su pasibaisėjimu kartais tenka išgirsti ir tokių pasikalbėjimų: "Ką jis sako?" – sakau aš. Tada jis sako: "Aš Jūsų visai nepažįstu." Aš sakau: "Bet Jūs klystat. Mes pažįstami jau labai senai." Jis juokėsi tada ir aš juokiausi.