Pereiti į pagrindinį turinį

Apleistą dvarą L. Pinkevičius gaivina pažadais

2013-04-29 05:30
Apleistą dvarą L. Pinkevičius gaivina pažadais
Apleistą dvarą L. Pinkevičius gaivina pažadais / Gedimino Bartuškos nuotr.

Verslininkas Laimutis Pinkevičius jau kitąmet žada iš pelenų prikelti Lentvario dvarą. Paveldosaugininkai šiais planais netiki.

Skųs paveldosaugininkų sprendimą

Neseniai, reikalaujant paveldosaugininkams, teismo sprendimu 500 litų baudos už dvaro nepriežiūrą sulaukęs verslininkas Laimutis Pinkevičius ruošiasi šį sprendimą skųsti. Dvaro savininkas taip pat dievagojasi, kad jau kitąmet jo valdomas kultūros paveldo objektas prisikels naujam gyvenimui.

„Jei Dievas duos, jau kitąmet pavasarį atsiras pinigų ir pradėsime tvarkymo darbus“, – tikino verslininkas. Jis taip pat neigė, kad slapstosi nuo paveldosaugininkų ir nereaguoja į jų laiškus ar reikalavimus aprodyti dvaro patalpas. „Kai atėjo jų laiškas su reikalavimu ateiti ir pasiaiškinti, buvau Irake. Jie tai puikiai žinojo. Sekretorė man pranešė telefonu ir kai tik grįžau, tuoj pat nuvykau pas juos“, – piktinosi verslininkas.

L. Pinkevičius tikino, kad jam pačiam dėl griūvančio dvaro sopa širdį, todėl paveldosaugininkų kaltinimai jam neatrodo teisingi.

„Skųsime tą sprendimą. Esmė, aišku, ne tie 500 litų, o tai, kad aš tvarkau pagal savo išgales, prižiūriu, o jie baudžia. Visiškai nenoriu, kad ant manęs kabėtų tos baudos. Tokie dalykai žmogaus nepuošia, juolab kai skiriama nepelnytai“, – dėstė verslininkas.

Priežiūrai – tūkstančiai litų

Statiniui ir teritorijai tvarkyti, verslininko žodžiais, kas mėnesį išleidžiama 6 tūkst. litų. Be to, ginantis vandalų, langai užmūryti, o įėjimą saugo masyvios geležinės durys.

„Deja, šiuo metu neįstengiu samdyti apsaugos. Tiesiog finansiškai neišgaliu, nes apsaugai neskaitant mokesčių kas mėnesį reikėtų dar 6 tūkst. litų“, – kalbėjo pašnekovas.

Verslininkas taip pat skundėsi nesulaukiantis Trakų rajono savivaldybės ir Lentvario seniūnijos pagalbos prižiūrint vertingą paveldą. Todėl parko prieigose gyvenantys asocialūs asmenys gali jį nebaudžiamai niokoti, jau pradėti ardyti patys dvaro statiniai, bandoma įsilaužti į vidų.

„Darau viską ką galiu, bet norėčiau, kad ir savivaldybė, policija darytų tai, kas nuo jų priklauso. Štai įstatėm metalines duris, tai kažkas, matyt, pririšęs rankeną lynu prie automobilio bandė jas išlaužti. Pjaunami šimtamečiai medžiai. Einu pas seniūną, sakau, ar matai, kad medžius pjauna, o jis man ką nors panašaus atsako, esą žmonėms nėra kuo kūrenti. Prašau, kad policija patruliuodama nors kartą prasuktų pro dvarą, bet vėlgi – jokios reakcijos“, – skėsčiojo rankomis dvaro savininkas.

Regi krokodilo ašaras

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vytas Karčiauskas stebėjosi L. Pinkevičiaus teiginiais.

„Pinigai tai viena, tačiau yra dalykų, kuriuos gali padaryti ir neturėdamas daug pinigų. Jeigu jis būtų sutvirtinęs duris ir langus ne dabar, kai išsigando pamatęs, kad mūsų ketinimai rimti, o prieš kelerius metus, šiandien nebūtų tų problemų, kurias dabar matome“, – pabrėžė V. Karčiauskas.

Paveldosaugininkas taip pat nebuvo linkęs tikėti, kad užsidirbęs pinigų L. Pinkevičius suskubs juos investuoti į dvaro ir rūmų restauravimą.

„Kokia rūmams padaryta žala, kol kas negalime pasakyti, nes negalime patekti į vidų. Viskas uždaryta. Nemanau, kad L. Pinkevičius tuoj pat viską tvarkys, jei turės pinigų. Nereikia pamiršti, kad dvaras užstatytas bankui už ne vieną milijoną litų“, – pabrėžė V. Karčiauskas.

Lankėsi pas ministrą

Dar vienas būdas atsisakyti nuostolingo pirkinio – jį parduoti valstybei. L. Pinkevičius tikina tam neprieštaraująs. Tiesa, jis netiki, kad valstybė įstengtų tai padaryti.

„Imkite. Jeigu valstybė turi pinigų, tegul ima ir sutvarko. Visi gudrūs rėkauti. Tai gal geriau ne rėkauti, o susirinkti visiems kartu ir bendromis jėgomis, kol nėra pinigų, padaryti nors tą minimumą, kad dvaras būtų išsaugotas. Kiekvienas gali prisidėti. Manot, valstybė pinigų turės, net jei pasiims tą dvarą? Už ką jie tvarkys. Aš buvau pas kultūros ministrą, sakau – pirkit, o jis – pinigų nėra“, – rėžė pašnekovas.


Lentvario dvaro istorija

XIX a. Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškevičiams, jie čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, prie jų pasodino didelį parką, įrengtą pagal Édouard’o André projektą. Pokariu dvaras ir parkas buvo nacionalizuoti. 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose buvo įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko administracija.

2007 m. dvaras buvo parduotas L. Pinkevičiui. Įsigyjant dvarą buvo sukurta ir graži vizija: Lentvario dvaro ansamblis būtų plačiajai visuomenei prieinama poilsio, pramogų ir turizmo vieta. Ketinta atkurti vandens malūną, kalvę, kavinę, sutvarkyti parką, interjerams grąžinti grafų Tiškevičių laikų vaizdą.

Iš pradžių verslininkas turėjo ambicingų planų suremontuoti rūmus, apžiūrėti ir įsigyti interjero detalių vykdavo net į užsienį. Prie rūmų budėdavo apsauga, tačiau nuo 2009 m. dvaras prastai prižiūrimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų