Vilniaus miesto savivaldybė vasarį gavo skundą apie Pilaitės gimnazijoje pučiančius vėjus ir zvimbiančius šviestuvus. Portalas Diena.lt nutarė pasidomėti ne tik šios švietimo įstaigos problemomis, bet ir kitomis panašios statybos mokyklomis.

Diena.lt palygino keturias sostinės mokyklas – į renovacijos sąrašą pakliuvusias Pilaitės gimnaziją ir Fabijoniškių vidurinę mokyklą, per jauną atnaujinti Abraomo Kulviečio vidurinę mokyklą bei jau nauju rūbu besidžiaugiančią Gabijos gimnaziją.

Pilaitės gimnazijoje pučia vėjai

1992-aisiais statytai Pilaitės gimnazijai dar ir šiandien tenka taikstytis su ekonominės blokados padariniais. Pagaliau šiai mokslo įstaigai numatyta skirti lėšų renovacijai.

Pilaitės gimnazijos direktoriaus Zotiko Popovo tikinimu, neseniai Vilniaus miesto savivaldybei siųstas skundas dėl šildomų patalpų temperatūros buvo pirmasis per 22 metus.

Esą visos tokio tipo mokyklos šaltos – su senais langais, durimis, deformuotais ir vandeniui laidžiais stoglangiais, cokoliais, neapšildytais išorės karnizais, be perdengimų iš pirmojo į antrąjį aukštą, su rūsiais. Vienintelis galimas šių problemų sprendimas – renovacija.

„Šalta, bet leidžiame mokiniams ir apsirengti, ir su striukėmis sėdėti. Jie juda iš kabineto į kabinetą. Šalčiausia būna pirmadieniais. Pučia pro langus, duris, tačiau juk ir ventiliacija reikalinga. Nėra tokia jau katastrofiška situacija kaip rašoma“, - teigė įstaigos direktorius Z. Popovas, pridurdamas, kad šalčiausia būna, kai drėgmė didesnė.

Problemą spręsti visiškai panaikinant stoglangius taip pat negalima, tik keisti jų konstrukciją. Esą pagal higienos normas į patalpas turi patekti dalis dienos šviesos.

Pastato sienos sutrūkinėjusios ir iš išorės, ir iš vidaus. Kartą stogą jau tekę taisyti, tačiau galbūt dėl sujudintų stoglangių vėl kilo problemų. Šiuos darbus atlikusi įmonė jau neveikli.

Mokinių gimnazijoje - 495, tačiau tame pačiame pastate glaudžiasi ir devynios Martyno Mažvydo progimnazijos filialo klasės, kuriose dar apie 200 vaikų.

Pačios šalčiausios gimnazijoje vietos – Aktų salė ir Sporto salė. Čia pastebima ir radiatorių stoka. Esą kai buvo šalčiai dideli, užsiėmimai Sporto salėj nevyko. Mokiniai kabinetuose tuo metu mokėsi teorinių sporto žinių.

„Matyt problema ta, kad mums tapus gimnazija, iš naujesnės šiltos Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai ateina į šią. Didelės katastrofos nėra. Kiek galime, tiek langus ir apkamšome“, - galimą skundo priežastį įvardino Z. Popovas, kurio nuo 1995 m. vadovaujama mokslo įstaiga gimnazijos statusą įgijo 2012 m. rugsėjo 1-ąją.

Progimnazija Pilaitėje pastatyta apie 2000 metus. Tada taikytos naujos technologijos, sudėti nauji langai. Išplanavimas tas pats, bet vidaus apdaila esą kitokia.

„Pagal projektą Pilaitės gimnazijai numatyta 3,7 mln. Lt. Iš ES fondo ir dar milijonas – iš Vilniaus savivaldybės. Tačiau jeigu norime gimnaziją modernizuoti, reikalingi 7,5 mln. Lt.“, - pasakojo direktorius Z. Popovas.

Fabijoniškių vidurinė mokykla jau nedreba

„Dar nė karto nešildė taip gerai kaip šiemet“, - džiaugėsi mokslo įstaigos direktorius Vytas Karsokas.

Kadaise visi 1991 m. pastatytos mokyklos langai pagal seną metodą buvo įstumti į vidų, traukė šaltį. Kad būtų šilčiau, juos nutarta įstumti į priekį. Taigi, langų nišos buvo užmūrytos, vienur plytomis, kitur blokeliais. Sporto salėje atsisakyta stiklo blokelių sienų. Pakeistos ir visos durys.

„Yra dvi šilumos priežastys. Pirmoji – langai, kuriuos pradėta keisti 2011 m. lapkritį, baigta prieš pat didžiuosius šalčius 2012 m. sausį. Manėme, kad statybininkai gražiai po vieną klasę sutvarkys, o jie ėmė tvarkyti po visą korpusą. Antroji šilumos priežastis – šilumą prižiūrintis santechnikas. Taupome po pietų sumažindami šildymą, jei renginių nenumatyta, savaitgaliais atjungiame karštą vandenį“, - apie taupyti padedančią politiką pasakojo Fabijoniškių vidurinės mokyklos V. Karsokas.

Visam tam prireikė 1 mln. Lt. Paramą pavyko iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Stogo problemą mokykla jau eskaluoja 10 metų. Vanduo teka ir į antrą, ir į pirmą aukštą.

„Laukiame renovacijos. Tvarkysime stogą, šiltinsime sienas, keisime radiatorius. Šaltis tebepakliūva per stoglangius. Juos paliksime tik ten, kur yra būtini – Sporto salėje ir koridoriuose. Esančių klasėse neliks“, - ateities užmojus pasakojo direktorius V. Karsokas.

Vienas iš dar numatomų projektų – pirmojo aukšto grindų šiltinimas iš apačios.

Abraomo Kulviečio vidurinė mokykla – dar per jauna

1999 m. statytai Abraomo Kulviečio vidurinei mokyklai renovacijos taip pat reikia. Pagrindinė problema – mediniai langai ir stogas.

„Per stogo siūles leidžia vanduo. Kai tik lyja, ir užlyja. Net vasarą lašų sugeba prisikaupti. Reikėtų daryti šlaitinį stogą, pastatą apšiltinti iš išorės ir dar kosmetinio remonto viduje. Galbūt nuo vandens gelbėtų ir pakabinamos lubos“, - problemas vardino mokyklos direktorė Kristina Gudelienė.

Abraomo Kulviečio vidurinėje mokykloje yra keli šalti kabinetai – logopedės ir mokytojų kambarys. Jie ant perėjų. Kovoti su šalčiu logopedės kabinete padeda praplėstas radiatorius bei saulė.

Pilaitės gimnazijos direktoriaus teigimu, į ankstesnį renovacijos laukiančiųjų sąrašą (2009 m.) patekti kliudė pastato amžius. Esą tada atnaujinimo darbai buvo numatyti tik iki 1992 m. sausio 1 d. pastatytoms mokykloms. Pastaroji duris atvėrė tik kovo 9 d.

Gabijos gimnazijoje naujas rūbas – naujos problemos

„2010-ųjų liepą baigėme renovaciją. Pakeista visa stogo danga, atnaujintas fasadas, langai, radiatoriai ir šviestuvai. Stogeliai buvo panaikinti ir padaryti horizontalūs. Gavome viską, kas susiję su energijos taupymu.“, - pasakojo 1,5 tūkst. mokinių priglaudusios Gabijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Veronika Juršėnienė.

Prie tuo metu neįgyvendintų ventiliacijos darbų 1989 m. statytai gimnazijai teko sugrįžti atskirai, kadangi ėmė juoduoti sienų kampai. Tačiau ventiliacijos specialisto etato gimnazijai gauti nepavyksta.

„Aplink vieną stoglangį Sporto salėje ėmė lašėti dar šią savaitę, tačiau problemą pavyko išspręsti. Stogas visada buvo didžiausia problema. Stovėdavo kibirai lašančiam vandeniui“, - prisiminė direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams.

Gimnazijos dušai ir tualetai atnaujinti. Sporto salės dar nerenovuotos, tačiau iš savivaldybės gimnazija tikisi sulaukti lėšų. Abiems joms sutvarkyti prireiktų apie pusės milijono litų.

„Didžiąją patys ją tvarkėme prieš 10 metų, tačiau jau nesaugios ir salės grindys, danga juda“, - vylėsi V. Juršėnienė.

Mokyklos vidus – ne tik jų pačių reikalas?

„1992 m. Pilaitės mokykla nebuvo iki galo įrengta. Stigo mokymo priemonių, buvo seni šviestuvai, taikytos senos technologijos ir medžiagos. Mokyklai reikėjo bent tiek higienos normas atitinkančius suolus nusipirkti, apšvietimą pakeisti. Pastarųjų daugiau nei du trečdaliai kabinetuose pakeista, tačiau dar yra ir zvimbiančių šviestuvų“, - senus laikus prisiminė Pilaitės gimnazijos direktorius Z. Popovas.

Savivaldybė lėšų esą skiria tik komunalinėms išlaidoms, tačiau ūkinėms– nė cento. Skiriama telefono ryšiui, darbo užmokesčiui, įžeminimo tikrinimui, šiukšlių išvežimui, gesintuvų keitimui, o štai komunalinėms paslaugoms atseikėja tris kartus mažiau nei reikia.

„Nei spausdintuvų rašalui, nei popieriui ar dužusiam stiklui neskiriama. Tam patys panaudojame iš nuomos ir 2 proc. paramos gautas lėšas. Tualetus ir dušus atnaujinę pačių tėvų vaikai. Mokykla įsigijo apie 30 projektorių, kiekviename kabinete yra po kompiuterį. Vienos klasės suolų komplektas atsieina 5 tūkst. litų, o jeigu tokių reikia 50“, - svarstė Z. Popovas, pridurdamas, kad įrengus vaizdo kameras, langai nebedūžta.

Tarybinių laikų sanitarinius mazgus taip pat teko atnaujinti. Tam iš valstybės rezervo esą pavyko išsireikalauti 300 tūkst. litų.

Pilaitės gimnazijos direktoriaus teigimu, nors iš išorės renovuotos mokyklos atrodo gerai, tačiau viduje dar trūksta lėšų. Gimnazijose esą bent gerai tai, kad mokiniai neteplioja sienų.

Minėtų 4,7 mln. Lt. esą užteks langams, stogui ir karnizams apšiltinti, stoglangiams ir visoms lauko durims pakeisti, tačiau reguliuojamiems  radiatoriams gali ir neužtekti. Dar galinti sukliudyti europinių lėšų sąlyga – keltuvo asmenims su negalia bei atskiru dušu ir tualetu įrengimas.

„Dar beveik 3 mln. litų trūksta įrengti apšvietimui, priešgaisrinei signalizacijai, patalpų vėdinimui, vandentiekio, šilumos mazgo atnaujinimui. Jei tam skirta nebus, vidaus tvarkymui liks lėšos iš nuomos ir 2 proc.“, - teigė Z. Popovas.

Septyniose Vilniaus mokyklose įrengtą praėjimo kontrolę kovą ims naudoti ir Fabijoniškių vidurinė mokykla. Čia veiks automatinis skambutis.

„Viskas bus susieta su elektroniniu dienynu, kuriame bus rodoma, ir kaip vaikai panaudoja tėvų pinigus, kiek išleidžia valgykloje. Mokinio bilietus jau turime visai mokyklai. Saugumo mokykloje prideda ir 32 vaizdo stebėjimo sistemos“, - pasakojo Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktorius V. Karsokas.

Dar vienas Fabijoniškių vidurinės mokyklos užmojis - sutvarkyti visą elektros instaliaciją.

Abraomo Kulviečio vidurinė mokykla taip pat gyvena 2 proc. viltimi. Iš šių lėšų pastatas tvarkytas keletą kartų. Direktorės K. Gudelienės teigimu, mokykla dyla kasmet, yra apie tūkstantį mokinių, tad dažniau reikėtų kosmetinių remontų.

Mokyklos Aktų salė perdažyta, įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Praėjusiais metais atnaujinta viena kompiuterių klasė, šiemet kita. Dainų šventės metu būna dušus išlaužo, bet vėliau susitvarkom. Jie čia tokie nuo 1999 m.

„Sporto salėje esame tvarkę pelėsį, kas kelerius metus perdažome. Vėdiname ir rekoperatoriais. Juos įjungiame bent kelis kartus per dieną, bet pelėsio išvengti nepavyksta“, - teigė Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos direktorė.

Daugiau vietos sportui

2013 m. gegužę Fabijoniškių vidurinės mokyklos pašonėje ėmė veikti stadionas. Žeme neužpiltus mokyklos rūsius taip pat numatoma pritaikyti sporto reikmėms.

„Rūsiuose žadame įrengti keturis persirengimo kambarius futbolininkams, galbūt ir sales boksui, imtynėms ar sunkiajai atletikai“, - planus vardino Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktorius V. Karsokas.

Pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2013 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatų  atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“, pagal projektų naudingumo kriterijus finansavimą gavo 59 subjektai, tarp kurių yra ir Vilniaus miesto švietimo įstaigų:

24. Aleksandro Puškino vidurinė mokykla,

30. Pilaitės gimnazija,

35. Šeškinės vidurinė mokykla,

36. Trakų Vokės vidurinė mokykla,

38. Fabijoniškių vidurinė mokykla,

42. „Žaros“ vidurinė mokykla,

43. Vilniaus centro vidurinė mokykla,

46. Šalomo Aleicho gimnazija,

... ir dar keturi darželiai.