Jei dar tikite, kad verta investuoti į Lietuvos pramogų verslą, gerai pagalvokite. Mažėjančios lietuvių galimybės pramogauti, didėjanti mokesčių našta ir lietuviškas požiūris į pramogų kultūrą verslininkus verčia perskirstyti prioritetus. Objektus, į kuriuos investuoti milijonai, jie jau parduotų ir už 1 litą.

Vienas lauke ne karys

Sunkmečiu beveik perpus sumažėjus pramogų verslo pajamoms, verslininkai kuria naujus projektus ir ne visi juos sieja su Lietuva.

Vilniaus centre esančio "Grand Casino Vilnius" (GCW) direktorius Stasys Buivydas sako, kad akcininkams jau nekyla rankos didinti taip ir neatsiperkančias investicijas į vakarietišką pramogų verslo modelį. Savo dėmesį jie sukoncentravo į pelningesnes verslo sritis užsienio rinkose.

Koją pramogų verslo plėtotojams kiša ir valstybės mokesčių politika. Per sunkmetį iki 50 proc. padidinti mokesčiai lošimo verslui, kurie, beje, taip ir neatnešė naudos valstybei, nes didėjantis nedarbas gerokai apkarpė lietuvių galimybes pramogauti. Traukiantis šiam verslui uždaromi salonai (pernai uždaryti 9), atleidžiami darbuotojai (2009 m. atleista 740 darbuotojų), todėl valstybės biudžetas neteko daugiau pajamų nei surinko iš padidintų mokesčių.

O kur dar sugriežtintos žaidėjų registracijos taisyklės lošimo namuose, kai atėjęs pramogauti žmogus tarsi nusikaltėlis turi būti užregistruotas bylose. Neigiamos įtakos verslui turi ir sumažėję turistų srautai, nepakankamai išvystyta oro transporto sistema.

"Vystyti verslą tokioje aplinkoje gali tik kraštutinis optimistas. Tas, kuris tiki, jog ir vienas lauke gali būti karys", – sako S. Buivydas.

Jis taip pat pateikia Italijos pavyzdį, kai po 2009 m. žemės drebėjimo L'Akviloje vyriausybė, norėdama surinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą būtiniausiems regiono atstatymo darbams, sumaniai išnaudojo pramogų ir lošimo rinką – koncesijų pagrindu išdavė ir pardavė daugiau lošimo verslo licencijų. Taip pramogaujantys žmonės prisidėjo prie atstatymo.

Lietuvių nesudomino pasaulio standartai

2003 m. atidarytas pramogų kompleksas GCW – vienas įspūdingiausių pramogų centrų Baltijos šalyse, nenusileidžiantis geriausiems Las Vegaso, Montekarlo ir kitų į pramogas bei turizmą orientuotų pasaulio miesto pramogų centrams.

Vos atsidaręs GCW turėjo tikslą – į lietuvišką pramogų pasaulį įnešti pasaulinių vėjų gūsį. Lošimo namų verslas buvo patikėtas aukščiausią pasaulinę kvalifikaciją ir pripažinimą šioje srityje turintiems specialistams iš Kanados, kurie padėjo adaptuoti aukščiausius amerikietiškų lošimo namų standartus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ir didžiulę patirtį turintys specialistai neįvertino fakto, jog Lietuvoje ta visuomenės dalis, kuri dalį savo pajamų gali skirti bendrauti ir pramogoms lošimo namuose, yra labai maža.

Centre atidarytas vienas pirmųjų japonų restoranų Lietuvoje, progresyviems žmonėms skirtas naktinis klubas, į kurį atvykdavo geriausi pasaulio atlikėjai. Centre veikia vakarietiškas "Grand Pub" ir sporto baras, kurių modelis pasaulyje labai populiarus, bet niekaip neprigyja Lietuvoje. Centro svečiai buvo kviečiami apsilankyti vieninteliame Vilniuje tailandiečių restorane, laisvalaikį praleisti žaidžiant biliardą. Tačiau kokybės paieškos ir noras šiuos pasaulyje vertinamus dalykus "įsodinti" Lietuvoje sudomino tik mažą dalelę pramogauti linkusių lietuvių.

Lietuviams mieliausios rusiškos diskotekos?

GCW direktorius retoriškai juokavo, jog bendrovės akcininkai Vilniaus centre esantį pramogų kompleksą su lošimo namais parduotų ir už 1 litą.

"Į šį pramogų centrą investuota dešimtys milijonų litų. Į jį tikrai ne gėda kviesti iš užsienio atvykusį rafinuočiausius reikalavimus keliantį svečią. Tačiau atrodo, jog Vakarų pasaulyje sėkmingai veikiantys pramogų centrų modeliai Lietuvai paprasčiausiai nereikalingi", – sakė S.Buivydas.

Pramogų verslas, klubinio gyvenimo kultūra Lietuvoje išgyvena stagnaciją. Akivaizdu, jog jauna Lietuvos pramogų rinka brandžių vartojimo įpročių, tokių, kurie istoriškai susiklostę didžiuosiuose pasaulio pramogų miestuose, dar neturi.

"Patirtis rodo, kad Lietuvai nereikalingos aukštus pasaulinius standartus atitinkančios pramogos. Susidaro įspūdis, kad pamažu grįžtame į Karoliniškių, Žirmūnų, Kalniečių ir kitų mikrorajonų "pramogų centrų" laikus, kai buvo ypač populiarios Malibu stiliaus ar rusiškos muzikos diskotekos, populiarūs gėrimai – alaus "bambaliai" už centro kampo", – teigė S.Buivydas.

Pasak pašnekovo, Lietuvos pramogų gyvenimas tampa nekonkurencingas, palyginti su išsivysčiusiomis Europos šalimis. "Grįžtame į provincialumo laikus, iš kurių taip stengėmės ištrūkti", – sakė GCW direktorius.