Archeologams ant Gedimino kalno nepavyksta rasti vieno sukilėlio palaikų

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologams ant Gedimino kalno Vilniuje kol kas nepavyko rasti vieno 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikų.

Be to, laukiama Baltarusijos sprendimo, kad būtų galima patvirtinti Kosto Kalinausko tapatybę.

Per bene dvejus metus archeologams pavyko rasti dvidešimt 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikų, tarp jų ir sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus.

„Praėjusiais metais radome 17 palaidojimų ir tikėjomės šiais metais rasti dar keturis, bet, deja, radome tik tris palaidojimus. Dar vieno sukilėlio tikslios palaidojimo vietos ir palaikų neradome. Sunku net pasakyti dabar, kur tie palaikai gali būti“, – BNS sakė Nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.

Vienas iš keturių

Šiemet tikėtasi rasti Stanislovo Išoros, Boleslovo Kolyškos, Julijono Lesnevskio ir Tito Dalevskio palaikus. Manoma, kad dar nerasti vieni palaikai yra vieno iš šių sukilėlių. Trys iš šios ketveriukės – S. Išora, J. Lesnevkis bei T. Dalevskis – buvo sušaudyti, o B. Kolyška – pakartas.

„Iš to, ką mes žinome, yra labai nedidelis pasirinkimo ratas, reikės dar sukonkretinti su antropologais ir teismo medikais“, – teigė V. Steponaitis.

K. Stoškaus nuotr.

T. Dalevskis iš visų keturių sukilėlių buvo jauniausias, jis sušaudytas 1864 metų sausio 11 dieną, tuo metu jam buvo 23-eji. Jis buvo Vilniaus gubernijos, Lydos apskrities bajoras, taip pat Maskvos universiteto Teisės fakulteto studentas. T. Dalevskio sesuo Apolonija buvo sukilimo vado Z. Sierakausko žmona.

Vyriausias iš šios ketveriukės buvo J. Lesnevskis. Liublino gubernijos bajoras, grafo Grabovskio ekonomas Vilniaus gubernijoje buvo suimtas už valstiečių raginimą prisidėti prie sukilimo, už tai sušaudytas 1863 metų birželio 22 dieną, kai jam buvo 31-eri.

Praėjusiais metais radome 17 palaidojimų ir tikėjomės šiais metais rasti dar keturis, bet, deja, radome tik tris palaidojimus. Dar vieno sukilėlio tikslios palaidojimo vietos ir palaikų neradome.

Dar vienas sušaudytas sukilėlis buvo S. Išora. Jam bausmė įvykdyta 1863 metų birželio 3 dieną, kai šiam buvo 25-eri. Jis iš šios ketveriukės yra vienintelis dvasininkas – dirbo Vilniaus vyskupijoje, taip pat buvo Žaludko (Lydos apsk.) kunigas vikaras. Per sukilimą S. Išora buvo Liudviko Narbuto sukilėlių būrio kapelionas. Carinė valdžia S. Išorą sučiupo už viešą Tautinės vyriausybės manifesto perskaitymą bažnyčioje.

Vienintelis iš šios ketveriukės pakartas sukilėlis – B. Kolyška, jam mirties bausmė įvykdyta 1863 metų birželio 9 dieną. Mūšyje prie Gudiškio B. Kolyška buvo paimtas į nelaisvę. 25-erių B. Kolyška kaip ir T. Dalevskis studijavo teisę Maskvos universitete, buvo Lydos apskrities bajoras. Kilus patriotinėms manifestacijoms, 1861 metais jis emigravo į Italiją, tačiau kilus sukilimui grįžo į Lietuvą ir Kauno apskrityje subūrė karinį būrį. Prie B. Kolyškos vadovaujamo būrio prisidėjo ir kiti būriai, taip atsirado Dubysos pulku pavadinta rinktinė.

Reiks baltarusių politinio sprendimo

Kad rasti Z. Sierakausko palaikai, neabejojama, tą patvirtina rastas žiedas, beveik neabejojama ir dėl K. Kalinausko, tačiau tapatybei patvirtinti reikalingas DNR tyrimas.

Pasak archeologo V. Steponaičio, tam, kad iki galo būtų galima atlikti tapatybės nustatymą ir konstatuoti, jog tai yra K. Kalinausko palaikai, reikės politinio Baltarusijos sprendimo.

„Su baltarusiais užmegzti santykiai. Baltarusiai buvo atvažiavę pas mus ir apžiūrėjo mūsų tyrimų vietą bei tyrimų laboratorijas, dabar bandoma su jais suderinti K. Kalinausko brolio palaikų ištyrimą“, – teigia V. Steponaitis.

K. Kalinausko brolis palaidotas Svisločiuje, šeimos kape. Būtent šalia šio Vakarų Baltarusijos miesto, tuometinėje Gardino gubernijoje gimė ir augo K. Kalinauskas.

Baltarusiai K. Kalinauską laiko vienu iš savo šalies nacionalinių didvyrių, jo asmenybė gausiai įamžinta ne tik Baltarusijos miestų gatvėse, tačiau ir mokykliniuose vadovėliuose.

Tolesni darbai priklausys nuo tvarkybos darbų

Pasak archeologo V. Steponaičio, tolesni archeologiniai tyrimai priklausys nuo Gedimino kalno tvarkymo darbų, todėl kol kas neaišku, kada tiksliai kitąmet archeologai vėl grįš tyrinėti Gedimino kalno.

„Mes dar norėtume nuo dabartinės vietos pasislinkti link bokšto. Ten yra dar keletas kvadratinių metrų, kur galima tikėtis to paskutinio palaidojimo. Mes susikoncentravę į paskutinio sukilėlio palaikų paieškas, bet čia tik kitais metais, nes žiemą tikrai nekokios sąlygos kasinėti“, – sakė archeologas.

Šiuo metu visi Gedimino kalne rasti 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai yra Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros saugyklose.

„Jie jau ištirti ir saugojami, kol bus perlaidoti“, – BNS pasakojo V. Steponaitis.

Vyriausybės sudaryta komisija šių metų gegužę nusprendė sukilimo vadų Z. Sierakausko ir K. Kalinausko bei kitų sukilimo dalyvių palaikus palaidoti Rasų kapinių centrinėje koplyčioje. Planuojama, kad iškilminga ceremonija turėtų vykti 2019 metų vasarą, dalyvaujant ir Lenkijos valstybės pareigūnams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių