Planai sostinėje statyti Architektūros parką suskaldė Valstybinę kultūros paveldo komisiją. Vieni nariai projekto idėją palaiko, kiti jai nori užkirsti kelią.

Nerimas dėl pastatų aukščio

Miesto savivaldybės inicijuotą Architektūros parko projektą šiuo metu kruopščiai svarsto Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai. Jų nuomonės išsiskiria, todėl sprendimas, pritarti projektą ar ne, gali būti priimtas ne šią savaitę, kaip tikėtasi, bet paskutinėmis metų dienomis.

Daliai komisijos narių didžiausią nerimą kelia tai, kad projektas nepagrįstas kraštotvarkos analize. Abejojama ir dėl planuojamų Architektūros parko pastatų aukščio ir ploto užstatymo tankio. Kai kur architektai užsimojo statyti net aštuonių aukštų gyvenamuosius ir komercinės paskirties pastatus. Numatomas užstatymo intensyvumas – 60–80 proc.

Architektūros parkas turėtų iškilti vietovėje, kuri įtraukta į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą – Vilniaus senamiestyje ir jo apsaugos zonoje: Užupyje, istorinio Tymo priemiesčio ir Misionierių sodų teritorijose. "Pradėjus statybas vertingosios kraštovaizdžio ypatybės bus menkinamos", – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos Informacijos analizės tarnybos vyriausiasis specialistas Algimantas Gražulis.

Kuria ateities miestą

Šiuo metu būsimo daugiafunkcio kvartalo vietoje stūkso apleistos patalpos: "Skaiteks" gamyklos, "Vilniaus kailių" ir "Vilijos" trikotažo fabriko pastatai, "Audėjo" prekybos centras, ir veikianti gelžbetonio gamykla "Markučiai".

Pagal rengiamą projektą pramonės įmonės, kurios vykdo veiklą, būtų iškeltos. Visa teritorija virstų daugiafunkciu rajonu, būtų integruojama į miestą, atveriama miestiečiams ir turistams. Architektūros parko projekto autoriai sako kuriantys ateities miesto viziją. Čia žadama įgyvendinti pačius naujausius miestų planavimo principus, architektūros, inžinerijos sprendimus.

Pirminei Architektūros parko ir teritorijos plėtros vizijai jau pritarė Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Viziją kūrė architektai Audrius Ambrasas, Rolandas Palekas, Saulius Pamerneckis, Henrikas Štaudė.
Plėtros vizija sukurta atsižvelgiant į reljefą, esamą gatvių išdėstymą, upės vagą.

Planuojami keli nauji tiltai per Vilnią sukurtų naujus pėsčiųjų srautus, teritoriją sujungtų su miestu.

Architekto Audriaus Ambraso teigimu, vizijoje sukurta plėtros jungtis, neleisianti teritorijai virsti banaliu daugiabučių kvartalu.

Nenori stiklinių dėžių

Vis dėlto kai kuriems Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams tokia vizija pasirodė nepriimtina. Norima matyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų kraštovaizdį: su senąja Vilnios vaga, kanalais, malūnais, šaltiniais ir miškingais slėniais.

Menotyrininkė Jūratė Markevičienė kaip pavyzdį rodė 1886 m. Vilnios slėnio piešinius, ragindama nenutolti nuo istorinės tikrovės ir atkurti unikalų kampelį. Architektūros parko autoriai kritikuojami, kad kurdami projektą nesigilino į istorinį paveldą.

Tačiau pasigirsta ir kitokių komisijos narių nuomonių.

"Radikalūs žingsniai prie gero neveda. Jei mes nepritartume Architektūros parkui, bus galima pasakyti, kad kultūros paveldas yra viso plėtros proceso stabdys. Eikime prie darnios plėtros", – kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža.

Paveldosaugininkė Gražina Drėmaitė teigė irgi nepritarianti idėjai atkurti kanalus ir atstatyti Tiškevičių malūnus. "Tegu čia atsiranda modernus rajonas, kad atsiskleistų visas mūsų architektūros grožis ir lietuvių architektų profesionalumas. Svarbiausia nepristatyti madingų stiklinių dėžių. Taip pat reikia išlaikyti Vilnios vagą bei slėnius kaip pagrindinį akcentą, kuris Vilniui suteikia ypatingą, unikalų grožį", – sakė komisijos narė.

Iškiltų 2013 metais

Kokia bus galutinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvada, turėtų paaiškėti iki gruodžio 31 d.

Jei projektui bus įžiebta žalia šviesa, jį įgyvendins jungtinės bendrovių "Realtus", "Sermeta", "Audėjas" ir "Markučiai", laimėjusių savivaldybės skelbtą konkursą, pajėgos.
Daugiafunkcio kvartalo statybas pradėti tikimasi po metų arba dvejų, baigti – iki 2013-ųjų. Į teritorijos plėtrą investuoti numatoma apie 3000 mln. litų.