Kauno apskrities archyve verda darbas: skaitmeninami unikalūs tarpukario Lietuvos žydų dokumentai. Jie – vieni geidžiamiausių naujos Jad Vašemo muziejaus Izraelyje ekspozicijos eksponatų.

Nematyta žydų istorija

Kauno apskrities archyve iki šiol yra išlikę labai daug dokumentų, kuriuose užrašyta dar nematyta šios tautos istorija.

„Dokumentų, susijusių su žydų istorija, turime tikrai daug. Sunku būtų išvardyti kiek, bet tikrai reikėtų juos skaičiuoti tūkstančiais“, – pasakojo Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus.

Archyvas bendradarbiauja su Jad Vašemo muziejumi, kuris laukia archyvinės medžiagos apie Kauno žydų bendruomenę. Anot G.Dručkaus, Izraelio muziejui visi dokumentai bus pateikti skaitmenine forma, tačiau pats skaitmeninimo procesas yra ilgas ir gali užtrukti kelerius metus. Vis dėlto pirmųjų rezultatų jau laukiama antrojoje 2012 m. pusėje – vasarą arba rudeniop.

Laukia nauja ekspozicija

Nauji eksponatai papildytų Jad Vašemo ekspoziciją, kurioje būtų skelbiami dokumentai, gauti susitarus su Baltijos šalių, Baltarusijos ir Ukrainos archyvais. Teigiama, kad nauja medžiaga, tarp kurios yra asmeniniai holokaustą išgyvenusių žydų dokumentai, padės atskleisti žydų persekiojimo ir naikinimo mastą.

Atitinkamas susitarimas tarp Holokausto tyrimų centro ir muziejaus bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pasirašytas pernai rudenį.

Pagal jį Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas ir Kauno apskrities archyvas per artimiausius porą metų planuoja pateikti nemažai skaitmeninių dokumentų kopijų.

Vieninteliai liudininkai

Kaip BNS teigė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, Izraelio muziejų itin domina Kaune saugomi dokumentai – žydų kilmės asmenų pasų kortelės iš laikinosios sostinės.

Anot Jad Vašemo muziejaus tyrimų, dokumentų ir švietimo padalinio vadovo Haimo Gertnerio, iki šiol yra „tamsių dėmių“ dėl žydų gyvenimo Vidurio ir Rytų Europoje.

„Iš šio regiono labai sudėtinga surinkti įrašų kopijas. Yra kaimų, kurie vieną dieną buvo visiškai nušluoti nacių, ir neliko nieko, kas galėtų papasakoti apie tai, kas nutiko“, – Izraelio žiniasklaidai sakė muziejininkas.

Skaičiai ir faktai

Pats ryškiausias laikotarpis Kauno žydų bendruomenės gyvenime buvo 1918–1940 m. Iki 1940 m. birželio okupacijos Kaunas buvo Lietuvos žydų sostinė – čia buvo įsikūrę visų partijų, draugijų, klubų bei organizacijų, Žydų centrinio banko kooperacijai remti, Lietuvos rabinų sąjungos „Mizrachi“ pagrindinės būstinės, rezidavo žydų reikalų ministras, veikė didžiausios įmonės, vyko suvažiavimai ir konferencijos.

1941 m. rugpjūtį visi miesto žydai buvo suvaryti į getą Vilijampolėje, 1943 m. rudenį jis buvo paverstas koncentracijos stovykla. Jame dar gyveno 8 tūkst. žmonių. 2 tūkst. pasislėpusiųjų žuvo, kitus vokiečiai išvežė į kitas mirties stovyklas. Kauno geto istorija baigėsi 1944 m. liepą – teliko beveik vien griuvėsiai, nes pasitraukdami naciai sprogdino ir degino namus.

Dar 1933 m. Kaune gyveno beveik 38 tūkst. žydų – tai sudarė beveik 30 proc. visų miestiečių. 1945 m. jų teliko apie 3 tūkst. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų, per Vokietijos okupaciją 1941–1944 m., išžudyta daugiau nei 90 proc. Lietuvos žydų.