„Kol kas mes skaičiuojame. Kai jau turėsim daugiau aiškumo, tada galėsim pasakyt. Bet papildomai mums reikia pinigų tarp penkių ir dešimt milijonų eurų“, – nacionalinio stadiono statybvietėje BNS penktadienį sakė A. Avulis.
Vilniaus merui Valdui Benkunskui teigiant, jog savivaldybės bei valstybės įsipareigojimai – apie 155,1 mln. eurų – nesikeis, A. Avulis teigia, jog papildomo finansavimo bus bandoma pritraukti iš kitų šaltinių arba įmonės nuosavo kapitalo.
„Mes jau sakėm kelis kartus, kad mes neturim jokios teisės prašyti daugiau pinigų (iš savivaldybės – BNS) ir jų neprašysim. Mes ieškom, kas galėtų prisidėti, kas galėtų paremti. (...) Jeigu aš nerasiu, kas nori prisidėt, tai bus „Hanner“ pinigai“, – žurnalistams sakė A. Avulis.
Tuo metu V. Benkunskas teigė, jog siūlomus projekto pakeitimus turės patvirtinti sostinės taryba.
„Formalūs pakeitimai sutarties turės būt daromi (taryboje – BNS), bet jie, kaip minėjau, bus formalūs, patikslinant specifikacijas, tam tikras vietas, leidžiant koncesininkui savo sąskaita įrengti daugiau vietų stadione, didesnę areną pastatant. Finansiniai įsipareigojimai iš savivaldybės ir valstybės pusės niekaip nebus keičiami“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės meras.
Jis taip pat akcentavo, kad padidinus stadiono vietų skaičių jis taps didžiausiu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione.
„Mes galėsime konkuruoti dėl tarptautinių renginių, tiek sporto, tiek kultūros, ir jis (stadionas – BNS) turės konkurencinį pranašumą ir galimybę iš tikrųjų ir daugiau save įveiklinti, ir pritraukti daugiau turistų, daugiau sukti į miesto ekonomiką“, – teigė V. Benkunskas.
Diskutuojama dėl stadiono operatoriaus
Kalbėdamas apie būsimą stadiono operatorių bei tam buriamą komandą, A. Avulis BNS teigė, jog tiek Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“, tiek krepšinio klubas „Rytas“ naujoje struktūroje galėtų turėti po 25 proc. akcijų.
„Čia dar labai žalia. Struktūra, kurią aš įsivaizduoju ir pasiūliau, kad tiek „Rytas“, tiek „Žalgiris“ galėtų turėti iki 25 proc. Kitą pusę turėtų pagrindinis renginių organizatoriaus ir viso komplekso valdytojas“, – BNS sakė A. Avulis.
Jo teigimu, krepšinio klubas jau išsakė savo norą prisijungti prie naujos komandos, tuo metu atsakymo iš futbolo klubo vis dar laukiama.
„Jis („Žalgiris“ – BNS) sprendžiasi kitus prioritetus. Ne tai kad nenori, bet dar šiai minutei turi didesnių galvos skausmų. Tai mes laukiam, kol jie susitvarkys savo reikalus ir tada grįšim prie šio klausimo“, – teigė „Hanner“ vadovas.
„Mes turim laiko, mums nėra kur skubėti“, – pridūrė jis.
A. Avulis šią savaitę pranešė, jog sulaukus vilniečių sporto bendruomenei nepritarus atsisakyta minčių komplekso operatorės funkcijas patikėti Kauno Dariaus ir Girėno stadioną bei „Žalgirio“ areną valdančiai bendrovei „Kauno arena“ – šiuo metu buriama komanda, kurioje galėtų dalyvauti tiek „Žalgiris“, tiek „Rytas“.
Savo ruožtu V. Benkunskas viliasi, kad abi komandos komplekse galės jautis „kaip šeimininkai“, tačiau valdyti visą projektą gali būti iššūkių.
„Mano įsivaizdavimu, tiek „Rytas“, tiek „Žalgiris“ turi čia jaustis ne tik nuomininkų teisėmis, bet ir tam tikra prasme kaip šeimininkai. Bet, aišku, yra daug niuansų iš finansinių įsipareigojimų, nes reikia nemažai įdėti ir finansinių resursų į tai, kad galėtum čia būti kaip šeimininkas“, – penktadienį sakė sostinės meras.
„Tam, kad sėkmingai vykdytų veiklą, uždirbtų pinigus, reikia tam tikrų kompetencijų. Tai nėra tik futbolas, tai nėra tik krepšinis, yra daug daugiau“, – pridūrė V. Benkunskas.
BNS rašė, kad gegužės pabaigoje Europos Komisijai (EK) galutinai pritarus nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams, „Hanner“ birželio pabaigoje iš „Baltcap“ perėmė projekto vystymą bei susitarė su statybų įmonėmis „Naresta“ ir „Kalvasta statyba“ dėl rangos.
Darbai nacionalinio stadiono statybvietėje buvo atnaujinti liepos pradžioje.
„Naresta“ už 70 mln. eurų stato pagrindinį 18 tūkst. vietų stadioną, dvi futbolo aikšteles bei magistralinius inžinerinius tinklus, o „Kalvasta statyba“ už 47,5 mln. eurų stato likusius objektus, tarp kurių – ir arena.
Vilniaus miesto taryba pernai rugpjūtį pritarė koncesijos sutarties pakeitimams – pakeitus rizikų pasidalijimą, projektas savivaldybei ir valstybei kainuos apie 155,1 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su įmone Vilniaus daugiafunkcis kompleksas 2021 metų spalį pasirašė 25 metų trukmės koncesijos sutartį.
Naujausi komentarai