Daugybę kartų gelbėtas, tvirtintas Gedimino kalnas neatlaikytų atstatytos aukštutinės pilies, tačiau tai ir finansų trūkumas nėra vienintelės priežastys, dėl kurių sostinės širdies negalėtų papuošti didingas statinys. Istorikas Alfredas Bumblauskas tikina, kad autentiško statinio atkurti nepavyktų, o autentiški griuvėsiai esą svarbiau nei naujo vaizdinio sukūrimas.

Muzikos grupė „Antis“ palinkėjo iki Vilniaus jubiliejaus 2023-aisiais miestui atstatyti aukštutinę pilį ir atkurti Vilniaus didybę. „Virš miesto neturi būti griuvėsiai, virš Vilniaus turi iškilti klestinti tvirtovė!“ – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė „Antis“.

Grupės lyderio, architekto Algirdo Kaušpėdo teigimu, medžiagos statinio atkūrimui esama pakankamai. Tuo jį patikino architektas, inžinierius Kazys Napoleonas Kitkauskas, buvęs Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projekto mokslinis vadovas. Tačiau A. Kaušpėdas pažymi, kad norint atstatyti aukštutinę pilį, reikėtų sutvirtinti kalną.

Atkurti viduramžių autentikos nepavyktų

Istorikas A. Bumblauskas nuosaikiai vertina aukštutinės pilies rekonstrukcijos idėją. Pasak LRT.lt pašnekovo, informacijos apie statinį nėra, o autentiški griuvėsiai yra geriau nei fantazijos.

„Labai gerbiu A. Kaušpėdą, kuris iškėlė tą idėją, bet į visas tas rekonstrukcijas žiūriu kreivai. Ir į žemutinės pilies rekonstrukciją žiūrėjau kreivai, tik jos atveju architektai išsprendė tam tikrą sąlyginumo problemą: buvo keturi Pranciškaus Smuglevičiaus žemutinės pilies paveikslėliai. Nors visi atstatytojai melavo, kad jie viską žino – nieko jie nežinojo.

O apie aukštutinę pilį mes apskritai nieko nežinome, todėl aš į tą idėją žiūriu labai nuosaikiai. Ta medžiaga, apie kurią kalba Napoleonas Kitkauskas, yra jo fantazijos, kaip ir visa žemutinė pilis“, – sako A. Bumblauskas.

Anot istoriko, kad ir ką bestatytume, tai būtų netikra: „Europoje pilna griuvėsių. Jie taip pat yra istorija, ir jų autentiška liekana šiuo požiūriu yra svarbesnė negu bet koks naujo vaizdinio sukūrimas. Nežinau, kiek buvo sunaikinta autentikos, statant Valdovų rūmus (žemutinę pilį).“

Tai, kad pilies autentikos atkūrimas neįmanomas, pabrėžia ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

„Kaip XIV-XV a. autentiką gali atkurti XXI a. žmogus? Jis natūraliai negali to padaryti. Jokios autentiškos medžiagos nėra. Tai, kas yra vaizduotėje ar vieninteliame kartografo Georgo Brauno plane, nebūtinai atitinka tikrovę. Labai daug panašios grafikos buvo naudojama įvairiuose to meto leidiniuose, planuose  daugelyje miestų“, – sako B. Kulnytė.

Institucijos iniciatyvos nesiimtų

Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyrius Skyriaus vedėja Irma Grigaitienė sako, kad Kultūros ministerija tikrai nebūtų ta institucija, kuri inicijuotų Vilniaus aukštutinės pilies atstatymą.

„Nežinau, mes tikrai – ne, – teigia I. Grigaitienė, paklausta, kas galėtų imtis iniciatyvos. – Kadangi pinigų visą laiką stokojame, paveldosauginiai tvarkybos darbai yra brangūs, esame pasiryžę gelbėti tai, kas dar stovi. Akyse nyksta dvarai, ypač mediniai, kiti pastatai. Net ir ES parama yra skirta tam, kas dar stovi.

Iki 2023 pilis atstatyta tikrai nebus, galbūt tai galėtų įvykti kada nors ateityje. Tačiau tokius dalykus sau leidžia turtingos valstybės.“

Pilies ir jos teritorijos priežiūrą dalijasi Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Tačiau Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija LRT.lt teigė neturinti ką pasakyti apie galimą aukštutinės pilies rekonstrukciją, nukreipė į Lietuvos nacionalinį muziejų, kuris esą dalyvavęs diskusijose apie pilies rekonstrukciją.

Tačiau B. Kulnytė teigia, kad tokiose diskusijose muziejus nedalyvavo. „Nacionalinis muziejus apskritai yra prieš tuos atstatymus. Daug metų čia dirbu ir matau visas teritorijos bėdas, labai gerai žinau visą istoriją. Jei tai yra saugoma teritorija, rezervatas, tai, pirmiausia, tą rezervatą reikia įtraukti į saugomų teritorijų sistemą. O dabar ta teritorija yra tarsi atskira, ir visi tvarkome po kąsnelį.

Tačiau Europa turi daugybę griuvėsių pavyzdžių virš istorinių vietovių.  Tad taip blogai, kaip sako „Anties“ lyderis, nėra“, – tvirtina B. Kulnytė.

Kalnas pilies neatlaikytų

Kaip pastebi I. Grigaitienė ir B. Kulnytė, finansų trūkumas nėra vienintelė kliūtis, trukdanti atstatyti aukštutinę Vilniaus pilį.

„Tas įvaizdis, kurį šiandieną mato visuomenė, yra susiformavęs seniai –  jau 80–90 metų matome tokį vaizdą.

Paskutinis vaizdas, kurį turime, yra su medine pilies dalimi viršuje. Man asmeniškai jis nėra gražus, manau, daugeliui nebūtų. O kaip pilis atrodė anksčiau, daug medžiagos neturime.  Kita vertus, prisiminkime, koks ažiotažas kilo, kiek prieštaravimų buvo visuomenėje, atstatant Valdovų rūmus. Tačiau diskusija, žinoma, visuomet galima“, – kalba I. Grigaitienė.

Savo ruožtu B. Kulnytė pabrėžia, kad šiandieną Gedimino kalno būklė yra tai, ką privalu sutvarkyti pirmiausia, o tuomet jau būtų galima diskutuoti apie pilies atstatymą.

„Nuo to laiko, kai ten stovėjo aukštutinė pilis, kalnas yra daug kartų nuslinkęs, jis yra sumažėjęs. Karo metais vokiečiai jame iškasė tunelius, po karo kalnas buvo daugybę kartų tvarkytas, naudojant labai nestabilų, slenkantį gruntą.

Dabar taisome tai, ką negero padarė žmogus, tačiau kalnas „serga“, todėl pirmiausia reikia sutvarkyti, sustiprinti kalną, o tada gal jau ir galima ką nors galvoti“, – pabrėžia B. Kulnytė.