"Autrolio" vadovai gąsdina, kad Aleksoto funikulierius kelia grėsmę keleiviams, tačiau gali būti, kad tai tėra būdas paspausti jiems įsiskolinusią savivaldybę.

Nežino tikrosios situacijos

"Esu dviprasmiškoje situacijoje ir kol kas negaliu atsakyti, ar Rugsėjo 1-ąją Aleksoto funikulierius veiks", – vakar pareiškė savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Autrolis" direktorius Mindaugas Legas.

"Autrolio" valdybos sprendimu Aleksoto funikulierius buvo uždarytas liepą ir nežinia, kada vėl pradės veikti. Pasak M.Lego, 2009 m. liepą atlikę ekspertizę specialistai konstatavo, kad objektą būtina rekonstruoti. Didžiausia problema – skylančios betoninės plokštės, ant kurių laikosi traukinuko pabėgiai.

"Praėjusi žiema įnešė korekcijų ir padarė neigiamą poveikį: šaltis išgaubė betonines sieneles ir pačius bėgius. Viršutinė aikštelė laikosi ant garbės žodžio", – aiškino "Autrolio" Ūkio skyriaus viršininkas Alfonsas Keršys. Bendrovės vadovybė tikina, kad pažeidimai matomi ir plika akimi, tačiau nėra aišku, kokia tikroji konstrukcijos būklė.

M.Legas teigė nenorintis prisiimti atsakomybės, jeigu nutiktų nelaimė.

Aleksoto funikulieriumi dažniausiai naudojasi ant kalno esančios J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Į paskaitas ten įsikūrusiame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos filiale traukinuku keliasi studentai ir dėstytojai.

Rado būdą paspausti

"Kalbos apie pavojingą funikulieriaus būklę prieš Rugsėjo 1-ąją – tai lengvas spaudimas savivaldybei dėl papildomų lėšų skyrimo", – įžvelgė Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis. Jis vadovauja savivaldybės darbo grupei funikulieriaus problemoms spręsti.

R.Mikaitis taip pat įsitikinęs, kad Aleksoto funikulierių rekonstruoti būtina, tačiau abejoja, ar "Autrolio" vadovybė nebando gudrauti.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad "Autrolis" iki šiol skirdavo lėšų tik minimaliai funikulierių išlaikyti ir remontuoti. Pasak R.Mikaičio, visada buvo juntama, kad bendrovei funikulierius yra tik šalutinė veikla, tad gali būti kad bendrovė tikisi didesnių dotacijų iš savivaldybės.

Pernai darbo grupė svarstė, kad funikulieriaus darbo laikas būtų nustatomas atsižvelgiant į turistų srautus. Buvo nuspręsta rengti šio objekto veiklos pagerinimo programą, tačiau situacija nepajudėjo iš mirties taško. "Troleibusų vairuotojų streikai, augančios savivaldybės skolos bendrovei neleido mums spausti "Autrolio", kad geri norai būtų įgyvendinti", – pripažino R.Mikaitis.

Teks ieškoti pinigų

"Mums labai sudėtinga rūpintis paveldu, kai ir taip vos galą su galu suduriame", – skundėsi "Autrolio" direktorius.

Kalbos apie Europos Sąjungos fondus labiau teorinės negu realios. Patys "Autrolio" specialistai pripažįsta, kad europinių programų teikiamos paramos terminai pasibaigę. 2006 m. buvo galima teikti paraiškas techninio paveldo išsaugojimo projektams, tačiau nei bendrovė, nei savivaldybė to nepadarė.

M.Lego teigimu, Kultūros paveldo departamento buvo prašyta spręsti nykstančio technikos ir istorijos paminklo problemą, tačiau gautas atsakymas, kad dėl lėšų trūkumo nebus finansuojami net moksliniai tyrimai, jau nekalbant apie rekonstrukcijos darbus. 1935 m. statytas kultūros, technikos ir istorijos paminklas nebuvo nė karto kapitališkai remontuotas.

"Kad kitais metais iš biudžeto lėšų galėtume tai padaryti, aš netikiu. Reikia uždaryti jį ir ieškoti kitų finansavimo šaltinių", – pareiškė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius. "Manau, kad tai prioriteto klausimas, ir kažkiek lėšų kitų metų biudžete tikrai galima numatyti", – įsitikinęs R.Mikaitis.

Skaičiai

50 centų – tiek kainuoja funikulieriaus bilietas.

130 tūkst. litų – tiek nuostolių pernai patyrė Aleksoto funikulierius.

60–70 tūkst. litų – tiek kainuotų moksliniai tyrimai, nustatysiantys tikrąją funikulieriaus būklę ir rekonstrukcijos poreikį.

1,4 mln. litų – tokios sumos, pirminiais skaičiavimais, gali prireikti funikulieriui rekonstruoti.

Apie 13 mln. litų – tiek savivaldybė skolinga "Autroliui" už viešojo transporto paslaugas.

250 tūkst. litų – tiek įmonė "Kauno liftai" investavo į Žaliakalnio funikulierių.