Dabartiniai sostinės valdantieji sako, kad jų pirmtakai suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės. Jie žada, kad tinklus iš prancūzų kontroliuojamos „Vilniaus energijos“ perimanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai užtikrins didesnį skaidrumą. Tačiau dalis stebėtojų ragina pasibaigus sutarčiai pagaliau prie derybų stalo susitarti dėl investicijų ir turto vertinimo, nes bylinėjimasis gali atbaidyti dalį investuotojų.

Sutartyje pasigedo saugiklių

Už energetiką atsakingas Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas sako, kad 2002 metais duoti pažadai dėl pigesnės šilumos ir modernaus šilumos ūkio subliuško.

„Šilumos tinklų ir gamybos šaltinių būklė yra prasta. Kitos savivaldybės, kurios neatidavė tinklų, yra susitvarkiusios geriau. Tokios socialiai jautrios ir monopolinės paslaugos, kaip šilumos gamyba ir tiekimas, negalima atiduoti į privačias rankas pagal nuomos sutartis. Geriausia šioje vietoje yra valstybės valdomos įmonės“, - BNS sakė V.Benkunskas.

Jo teigimu, nuomos sutartyje trūko saugiklių, kurie užtikrintų „tinkamą sutarties vykdymą ir sankcijas nuomininkui, jeigu kažkas vyksta blogai“, nebuvo pakankamos valstybės institucijų ir savivaldybės priežiūros. Vicemeras tikino, kad Vilnius išmoko pamoką ir privačių investuotojų nuomos pagrindu nebeieškos.

2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs Artūras Zuokas priekaištus atmeta - jis susitarimą pavadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.

„Nesutarimus ir ginčus turėjo politikai. Nesutarimų priežastys daugiausia buvo politinės arba lemtos interesų grupių įtakos šilumos bei energetikos ūkyje“, - teigė A.Zuokas, atsakymus BNS pateikęs raštu.

„Pagrindinė šilumos ūkio kontrolė - ne savivaldybės rankose, o Vyriausybės, Prezidentės ir Kainų komisijos. Jei jos nesugebėjo užtikrinti sąžiningumo ir teisingų sprendimų, tai labai keista“, - pridūrė jis.

Lietuvos valdžios atstovai yra kritikavę prancūzų investuotojus dėl partnerystės su koncernu „Icor“, kuris anksčiau vadinosi „Rubicon group“, atstovais. Galutiniai „Icor“ akcininkai yra Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. A.Janukonis yra buvęs „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ vadovas, L.Samuolis yra „Vilniaus energijos“ prezidentas, o G.Jaugielavičius yra dirbęs „Veolia Lietuva“ valdyboje.

A.Zuoko ir A.Janukonio ryšiai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, kai jie abu 2008 metais buvo nuteisti vienoje byloje dėl pasikėsinimo papirkti tarybos narį.

Skundai arbitražams

Ginčai tarp Lietuvos institucijų ir „Veolios“ šiuo metu yra persikėlę į tarptautinius arbitražus. 2016 metų pradžioje „Veolia“ valdomos įmonės pateikė ieškinį Vašingtono arbitražui su reikalavimu atlyginti apie 100 mln. eurų žalą dėl, jų teigimu, nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Vilniaus valdžia dabar sako svarstanti pateikti panašaus dydžio ieškinį Stokholmo arbitražui dėl, jos teigimu, investuotojų padarytos žalos Vilniaus šilumos ūkiui.

Praėjusią savaitę Kainų komisija „Vilniaus energijai“ skyrė 1,3 mln. eurų baudą už tai, kad 2012-2014 metais nepagrįstai padidino šilumos kainas. Konkurencijos taryba 2015-ųjų gruodį įmone nubaudė 19 mln. eurų bauda už tai, jog penkerius metus šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirko tik iš su ja susijusios įmonės „First Opportunity“ ir nepasinaudojo galimybe pirkti pigesnį biokurą biržoje. Vėliau teismuose ši bauda sumažinta iki 17 mln. eurų.

Teismui 2014 metais taip pat buvo perduoda baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl sukčiavimo pateikti A.Janukoniui, L.Samuoliui ir prancūzų investuotojų atstovui Jeanui Sacreaste'ui (Žanui Sakrestui).

„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri (Genduri) BNS atsiųstame komentare teigė, kad šiuo metu situacija Lietuvoje nepalanki, tačiau šios rinkos įmonė neapleidžia.

„Artimiausiu laiku plėtros čia nesitikime, bet liekame kantrūs. Esame ilgametė kompanija, todėl laikas yra mūsų sąjungininkas. Bendrovei „Vilniaus energija“ esame numatę aiškų planą, tačiau pagrindinė žinia yra ta, kad „Veolia“ lieka Lietuvoje“, - teigė M.Ghendouri.

Ji tikino nežinanti, dėl ko įmonė sulaukė priešiškumo, bet pridūrė, kad dar tikisi visus ginčus išspręsti taikiai.

„Veiklos pradžioje sunkumų Lietuvos rinkoje neturėjome, sprendėme įprastus mūsų verslui iššūkius. Laikui bėgant pajutome, kad tapome čia nemėgstami. Dėl man nežinomų priežasčių nuomonė kompanijos „Veolia“ atžvilgiu tapo priešiška, nors mūsų pasiekimų Lietuvos ūkyje neįmanoma nepastebėti“, - teigė M.Ghendouri.

„Veolia“ skaičiuoja, kad bendrovė pagal šilumos ūkio nuomos sutartį 2002 metais buvo įsipareigojusi Vilniuje investuoti 167,679 mln. eurų, tačiau investavo daugiau - 177,220 mln. eurų, iš jų 8,636 mln. eurų buvo Europos Sąjungos (ES) parama.

Prieš metus Lietuvoje viešėjęs Prancūzijos Europos reikalų ministras sakė, kad jo vyriausybė atidžiai stebi ginčą dėl „Veolia“ investicijų Lietuvoje ir tikisi, kad jį pavyks išspręsti taikiai. Harlemas Desiras (Harlemas Deziras) tuomet tikino nenorintis, kad šis atvejis atbaidytų Prancūzijos investicijas Lietuvoje, bet pridūrė, kad visiems tarptautiniams investuotojams svarbus „verslo klimatas ir tai, kaip elgiamasi su investavusiomis įmonėmis“.

Investicijos į biokurą ir šilumos trasas

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Mantas Burokas sako, kad artimiausiu metu bandys įvertinti turto vertę ir iki rudens stabilizuoti įmonės veiklą.

„Grubiai tariant ketvirtadienį ateisime ir įvertinsime, kokia palikta turto kokybė. Tikslas iki rudens, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje rasime ūkį, bandysime stabilizuoti įmonės veiklą. Jeigu kažko trūksta, įsidiegsime. Norime eliminuoti visas rizikas. Ilgoje perspektyvoje norime įdiegti šiuolaikinę vadybinę kultūrą ir skaidrumo reikalavimus“, - BNS sakė M.Burokas.

Anot jo, Stokholmo arbitražo paskirti techninės būklės ekspertai Vokietijos konsultacijų bendrovė „Gopa“ baigė šilumos ūkio apžiūrą, tačiau savo ataskaitos dar nepateikė, todėl komentuoti galimus kompensacijų reikalavimus dar per anksti.

„Jausmas dėl šilumos ūkio, kad nėra nei tragedija, nei idealu. Kažkur per vidurį, o kaip tiksliai atrodo ūkis, pasakys ekspertai. Trūkumų turte yra. Dėl to turėtų įsijungti kompensacinis mechanizmas ir viskas turėtų būti kompensuojama pinigais, bet kol nėra ataskaitos ir nepateiktas reikalavimas nuomininkams, tol nesiimsiu svarstyti, ar bus geranoriškai bandoma kompensuoti“, - kalbėjo M.Burokas.

Vilniaus tarybos narys ir VŠT Stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas sakė, kad ilguoju laikotarpiu bus svarstomos investicijos į biokuro pajėgumų didinimą bei šilumos trasų atnaujinimą.

„Reikia užtikrinti, kad šilumos ūkis veiktų ir įvertinti jo būklę. Tada reikia žiūrėti, kurias vietas reikia remontuoti. Galbūt kai kur reikės kapitalinių remontų. Viskas turi būti atlikta taip, kad tiekimas nenutrūktų. Vėliau žiūrėsime, kad Vilniuje būtų daugiau naudojama biokuro ir būtų rekonstruojamos šilumos trasos, toliau bus sprendžiamos tolimesnės investicijos“, - BNS teigė A.Sekmokas.

Ginčai su „Lietuvos energija“

Vyriausybė tikisi, kad perėmusi šilumos ūkį Vilniaus valdžia išspręs ginčus su valstybės valdomu energetikos holdingu „Lietuvos energija“ dėl termofikacinės elektrinės. Vilniaus savivaldybė spaudžia „Lietuvos energiją“, kad ji iš jos nupirktų Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TEC-3). Kol nėra apsispręsta dėl TEC-3 perėmimo, tol Vilniaus valdžia nėra linkusi išduoti leidimų „Lietuvos energijos“ vystomai 300 mln. eurų vertės kogeneracinės elektrinės statybai šalia Gariūnų.

„Šilumos ūkis yra savivaldybės ir jie mato, kas turėtų būti daroma. „Lietuvos energijos“ kogeneracinės jėgainės projekto klausimas, kuris turėtų sumažinti šilumos kainą, trečiosios termofikacinės elektrinės perdavimo derybos su „Lietuvos energija“. Šiuos klausimus reiktų išspręsti kuo greičiau. Šie išspręsti dalykai palengvintų gyvenimą“, - BNS sakė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ turėtų perimti kovo 30-osios naktį.