Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus teigė, kad naujuoju terminalu keleiviai naudojasi jau nuo ankstyvo ryto – jame jau aptarnauta apie 900 žmonių.

„Šiąnakt perdavėme keleiviams ir keleiviai yra pagrindiniai šio oro uosto terminalo naudotojai, dar iki oficialaus atidarymo šį rytą apie 900 keleivių jau išskrido, o šiandien dieną turėsime iš viso apie 8 tūkst. keleivių, kurie pasinaudos Vilniaus oro uostu“, – antradienį žurnalistams teigė S. Bartkus.

„Terminalas buvo pastatytas per pusantrų metų, dar pusę metų užtruko jo testavimas ir įrangos diegimas, o investicija į terminalą – apie 50 mln. eurų“, – pridūrė jis.

Planuose – nauji terminalų projektai

S. Bartkaus teigimu, senasis išvykimo terminalas šiuo metu uždarytas, tačiau per metus jį planuojama pertvarkyti jame įkuriant komercines ir laukimo erdves.

„Sekantis mūsų žingsnis yra iš tikrųjų buvusią išvykimo salę transformuoti. Planuojame padaryti per artimiausius metus, joje įsikurs naujos laukimo erdvės, naujos komercinės zonos, kavinės, parduotuvės, restoranai. Ji, ta erdvė, atgims iš naujo, ji bus pasiekiama jau po aviacinio saugumo patikros, vadinamojoje „sterilioje“ zonoje. Tikimės, kad po metų pakviesime jau į atidarymą naujai transformuotos erdvės“, – pasakojo S. Bartkus.

Terminalas buvo pastatytas per pusantrų metų, dar pusę metų užtruko jo testavimas ir įrangos diegimas, o investicija į terminalą – apie 50 mln. eurų.

Pasak S. Bartkaus, jau šią vasarą planuojama pradėti senųjų terminalų konversiją – perplanuoti ir pakeisti erdves, išplečiant komercinės veiklos apimtis. Planuojama, kad pertvarka truks iki 2026 metų pabaigos.

Tuo pat metu vyks ir naujojo atvykimo terminalo planavimo ir statybos procesas – jis turėtų pradėti veikti 2028 metų pabaigoje.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sakė tikįs, jog ateityje visi oro uosto pastatai atrodys taip pat moderniai, kaip naujasis išvykimo terminalas.

„Oro uostas turėtų būti modernus. Modernus reiškia, kad tai, ką matome šiandien čia, išvykimo terminale, toks pat turi būti ir atvykimo terminalas, na, ir tas pastatas, kuris stovi per vidurį (atvykimo terminalas – BNS), gavus atitinkamai pasiūlymus iš architektų, jis taip pat turėtų būti ne mažiau modernus nei tas, kuriame stovime dabar, čia“, – sakė E. Sabutis.

„Tai yra puikus terminalas ir puikus pavyzdys, kada efektyviai dirbanti valstybės įmonė iš esmės be nacionalinio biudžeto pagalbos gali tokiu dideliu greičiu realizuoti tokį svarbų projektą. (...) Dabar belieka padaryti desovietizaciją to pastato, kuris yra lyg saugomas, – atvykimo terminalo, – ir turėsime tikrai modernų oro uostą“, – renginyje kalbėjo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Ragina ieškoti naujų krypčių ir oro vežėjų

Anot S. Skvernelio, Vyriausybė turės aktyviau ieškoti būdų, kaip pritraukti naujų oro vežėjų, plėsti skrydžių kryptis.

„Čia Vyriausybei tikrai yra iššūkis ir Susisiekimo ministerijai, ir Ekonomikos ministerijai (reikės – BNS) darbuotis ir ieškoti skatinimo priemonių, kad mes turėtumėm patogų susisiekimą“, – renginyje sakė S. Skvernelis.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad naujų maršrutų galima būtų pritraukti pasinaudojant rizikos pasidalinimo modeliu.

„Tai ir dabar yra taikomas taip vadinamas pasidalinimo rizikos modelis, kai avialinijos organizuodamos tam tikrus reisus, tam tikra forma gauna valstybės pagalbą tarp tų skrydžių krypčių, tam tikrą reklamą, rinkodarines priemones, turizmo skatinimo priemones ir panašiai. Taigi, šitas pasiteisinęs modelis turi būti plėtojamas tam, kad lietuviai galėtų lengviau ir su mažesnėmis laiko sąnaudomis pasiekti įvairias pasaulio šalis“, – kalbėjo G. Paluckas.

Erdvesnis, šviesesnis ir dvigubai pralaidesnis išvykimo terminalas žymi naują technologijų raidos etapą (...)

Naujame terminale – moderniausi sprendimai

Naujame terminale įdiegtos naujausios technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai. Čia sumontuota įranga, kuri ateityje leis patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to kol kas neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavimas. Čia taip pat įrengtos 7 bagažo patikros linijos ir skeneriai, savitarnos bagažo pridavimo, keleivių srautų matavimo sistemos.

„Erdvesnis, šviesesnis ir dvigubai pralaidesnis išvykimo terminalas žymi naują technologijų raidos etapą: pirmą kartą per oro uostų istoriją buvo įdiegta ir tarpusavyje suderinta dešimtys naujų sistemų – nuo savitarnos inovacijų iki saugos ir rizikos valdymo sprendimų, kurie iki minimumo sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę“, – pranešime sakė S. Bartkus.

S. Bartkus teigė tikintis, kad prievolę per patikrą ištraukti skysčius ES panaikins per artimiausią pusmetį.

„Technologija tam pasiruošusi, (...) tikime, kad su visais kitais oro uostais, kurie Europoje turi tokią įrangą, artimiausiu metu galėsime šį patogumą taip pat pasiūlyti“, – LRT radijui kiek anksčiau teigė S. Bartkus.

Pirmajame naujo terminalo aukšte įrengta keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje galima savarankiškai priduoti bagažą, bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai. Antrajame aukšte veikia saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams. Terminalas turi dvi naujas teleskopines galerijas, per kurias dalis keleivių laipinami tiesiai į lėktuvus.

Su senuoju keleivių terminalu naujasis sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrina komfortišką susisiekimą tarp terminalų.

Skaičiuojama, kad bendrovės „Eikos statyba“ pastatytas naujasis 14,4 tūkst. kv. metrų ploto terminalas dukart padidins keleivių aptarnavimo ir pralaidumo pajėgumus – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.

Lietuvos oro uostai 2024 metais aptarnavo 6,6 mln. keleivių – dešimtadaliu daugiau nei 2023-aisiais bei pasiekė naują rekordą. Vien Vilniaus oro uostas aptarnavo 4,8 mln. keleivių (9 proc. daugiau nei užpernai). Įmonė prognozuoja, kad šiemet bendras keleivių srautas išaugs iki 6,85 mln.

„Eikos statyba“ už 9,5 mln. eurų taip pat rekonstravo beveik 30 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus oro uosto centrinę aikštę, kuri keleiviams ir automobiliams atverta 2024 metų rugpjūtį. Joje įrengta tris kartus daugiau parkavimo vietų.