Bendruomenėms valstybė taiko finansinę dietą

Įvairaus lygio politikai daug kalba apie regionų ir vietos bendruomenių stiprinimą. Darbai, deja, priešingi. Valstybės parama bendruomenių veiklai Vilniuje sumenko kone perpus. Galbūt jos jau tapo per stiprios, kadangi drįsta ne tik viešai pabaksnoti į abejotinus valdžios sprendimus, bet ir jiems pasipriešinti.

Konkurencija auga

Sostinės savivaldybė pakvietė miesto bendruomenes teikti paraiškas konkursui, kurio metu bus padalytos lėšos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansuojamos programos "Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse". Šiemet Vilniaus bendruomenėms leista išsidalyti 369,2 tūkst. eurų, kiekvienai seniūnijai priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, "pabarstyta" nuo 8 iki 29 tūkst. eurų. Panaši suma buvo ir pernai. O štai 2017-uosius bendruomenės prisimena su nostalgija, mat kai kurios jų apie 30 tūkst. eurų gavo vienam projektui, iš viso parama Vilniaus mieste siekė 560 tūkst. eurų.

Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė, paklausta, gal ministerijos "patrupintų" lėšų pakanka, nes aktyvūs žmonės dirba savanoriškai, neprašydami atlygio, tik atsiduso: "Ir menka parama yra geriau negu visiškai nieko. Apskritai miestai pas mus lieka nuskriausti, vien palyginus, kokios solidžios lėšos iš ES fondų kasmet išdalijamos kaimų bendruomenėms."

Pasak pirmininkės, bėda ta, kad ir tos menkos rėmimo programos lėšos bendruomenes dažniausiai pasiekia tik metams besibaigiant ir turi būti "įsisavintos" per kelis mėnesius.

"Taip tarsi užprogramuojami vienkartiniai, išliekamosios vertės neturintys renginiai, – apgailestavo pašnekovė. – Kai pinigai ateina spalio pabaigoje, belieka tik skambiai su fejerverkais Kalėdas atšvęsti. O sukaupti pinigų rimtesniems dalykams neišeina. Džiaugiamės, kad bendruomenei pavyksta išleisti nors Žvėryno kalendorių, kur surašytos pagrindinės mūsų šventės ateinančiais metais, reikšmingi rajono gyventojų jubiliejai. Labai norėtume išleisti knygą apie Žvėryną – jau keletą metų po kruopelytę renkame medžiagą, organizuojame senbuvių susitikimus, kurių metu jie pasidalija ir prisiminimais, ir savo sukauptais spaudiniais, dokumentais. Dar metai, kiti, ir solidus leidinys bus parengtas, o kokiomis lėšomis jį išleisti, ar pavyks "įsisprausti" į paramos bendruomenėms rėmus – klausimas lieka atviras."

Valdžioje esantiems vis tiek atrodo, kad jie žino geriau, ir "nuleidžia" bendruomenėms savus nurodymus.

D.Jokubėnienė apgailestavo, kad puiki idėja sustiprinti bendruomenes, įgalinti žmones patiems dalyvauti sprendžiant savo rajono, artimiausios aplinkos problemas buvo suniveliuota, kadangi pastaraisiais metais pasikeitė programos aprašas ir bendruomenės priverstos konkuruoti dėl gana menkų lėšų su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO).

"Pastarosios turi ir kitų rėmimo šaltinių, atskirų sričių programų, skirtų būtent NVO, joms yra pripažintas paramos gavėjo statusas, įgalinantis gauti papildomų lėšų iš pavienių aukotojų, taip pat ir verslo įmonių, – sakė ji. – Apskritai nevyriausybiniame sektoriuje viskas taip supainiota, kad, pavyzdžiui, norėdami gauti daugiau balų bendruomenės pateiktiems projektams, turime ieškoti partnerių – mokyklų, darželių, su kuriais konkuruojame dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio."

"Rėmai" nuleisti iš aukščiau

Žmonės bendruomenėse turi labai įvairių idėjų, bet pinigai skirstomi pagal ministerijos ir savivaldybės nustatytus 6 kriterijus, ir nuo jų nukrypti nevalia. Kokie turi būti prioritetai, kiekvienais metais sprendžia ne pačios bendruomenės, o seniūnaičių sueigos.

"Pernai ir šiemet seniūnaičių sueiga nusprendė, kad socialinių veiklų, paramos seniūnijoje gyvenantiems vienišiems ar socialinę atskirtį patiriantiems asmenims Žvėrynas nevykdys. Suprantama, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daržas ir tam skiriamos valstybės biudžeto lėšos. 15 metų dirbu bendruomenėje ir iki šiol kamuoja abejonės, kodėl mes turime veltui daryti tai, ką kitur daro institucijos už pinigus, jų darbuotojai už tai gauna atlyginimus, – prisipažino D.Jokubėnienė. – Kita vertus, seniūnaičių sueiga nusprendė svarbiu prioritetu pripažinti sporto veiklas, tačiau šios srities NVO gali teikti projektus ir gauti finansavimą iš kitų programų, neatimdami lėšų iš bendruomenių. O labiausiai stebina pats seniūnaičių požiūris, kad sportas Žvėryno gyventojams svarbesnis negu socialinė bendruomenės narių gerovė."

Bendruomenės vadovės įsitikinimu, tokie žaidimai su seniūnaičiais ir jų sprendžiamosiomis galiomis, papildomų pinigų dalybomis neva bendruomenėms stiprinti Lietuvoje vyksta dėl to, kad neturime realios vietos savivaldos.

"Vilniuje gyvena apie 600 tūkst. žmonių, savivaldybės taryboje yra 51 narys, bet jie atstovauja partijoms, o ne žmonėms, ne Vilniaus seniūnijų gyventojams, – konstatavo D.Jokubėnienė. – Mes draugaujame su Lenkijos miestu Krokuva, ten irgi yra Žvėryno rajonas. Per rinkimus seniūnijoje gyventojai išrenka 17 atstovų, ir šie teisėtai jiems atstovauja. O pas mus net seniūnas nėra renkamas žmonių, jis atstovauja miesto administracijai, tad ir vykdo jos nurodymus. Vadinamieji seniūnaičių "rinkimai" irgi yra tik žaidimas. Kaip ir bendruomenės, kurios realiai pačios tvarkytis negali."

Bendradarbiavimo nesulaukia

Pašnekovė prisiminė, kaip entuziastingai bendruomenė ėmėsi organizuoti Žvėryno forumą, kur bandė kelti svarbiausias problemas ir ieškoti sprendimų. Be savivaldybės atstovų tai neįmanoma, tačiau prisikviesti juos į forumo susitikimus, diskusijas pasirodė labai sudėtinga misija.

"Už tuos pačius bendruomenėms remti skirtus pinigus mes, ko gero, vieninteliai Vilniuje surengėme Žvėryno gyventojų apklausą, nes norėjome žinoti, ko jie tikisi iš bendruomenės, kokias užduotis jai deleguoja. Tyrimas parodė, kad gyventojams aktualiausi yra Žvėryną kertantys transporto srautai, sistemingas paveldo griovimas. Beje, paveldo išsaugojimą kaip vieną svarbiausių prioritetų įvardijo jauni žmonės, – akcentavo D.Jokubėnienė. – Bet valdžioje esantiems vis tiek atrodo, kad jie žino geriau, ir "nuleidžia" bendruomenėms savus nurodymus. Tad ir toliau po langais netikėtai ima dygti naujų daugiaaukščių pamatai, o savivaldybė pareiškia, esą tai vyksta teisėtai, nors su gyventojais derinta nebuvo. O juk bendruomenės būrimasis kaip tik ir prasidėjo nuo to, kad gyventojai neapsikentė rajono istorinį ir architektūrinį pavidalą darkančių statybų, žaliųjų erdvių naikinimo ir nuėjo protestuoti po savivaldybės langais. Naujausias atvejis – pastebėjome, kad vis labiau senka Žvėryno tvenkiniai, manote, sulaukėme savivaldybės reakcijos? Atsimušėme kaip į sieną."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietei iš Kaimo

Kaunietei  iš Kaimo portretas
Kokios ligos susijusios su subinkauliu?

reikia

reikia portretas
kad butu 1 bendruomene tautos zmoniu o ne visokiu prisiplakeliu kurie dargi normaliai kalbet nemoka nes nezinia dar iskur kyle tokie ir verda politjovala kuris naudingas uz. spec t......
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių