Kaip sakė „Atnaujinkime miestą“ Kaimynijų komandos vadovė Jūratė Sventickienė, šių metų sausio pradžioje paskelbus naująjį kvietimą teikti paraiškas, pirmiausia suskubo tie, kas šio kvietimo jau laukė. Dabar terminas jau artėja link finišo: paskutinioji diena teikti paraiškas – kovo 16-oji.
„Gyventojai, kurie iš anksčiau domėjosi programa, jau buvo išsiaiškinę, kokios procedūros laukia, o kai kurias jų jau atlikę. Tad jie neužtruko pateikti paraiškas. Žinia apie šią programą sklinda vis plačiau – per mūsų įstaigą, aktyvias seniūnijas, socialinius tinklus. Be to, pajutome, kad jei tam tikroje teritorijoje jau buvo vykdomi kaimynijos tvarkymo darbai, neretai vėliau programa domisi ir paraiškas teikia gretimų kaimynijų gyventojai – jie mato tvarkomą ar jau sutvarkytą aplinką ir patys nori, kad aplinka gražėtų ir greta jų namų“, – komentavo ji.
Terminas „kaimynija“ nebestebina
Pasak „Atnaujinkime miestą“ Kaimynijų komandos vadovės, pati sąvoka „kaimynija“, nors yra naujadaras, tampa vis žinomesnė. J. Sventickienė priminė, jog šiuo terminu įvardijama teritorija, kuria naudojasi vienas ar keli daugiabučiai, turintys bendrą kiemą ir infrastruktūrą. Tai, ar daugiabutis priklauso jau suformuotai teritorijai, galima pasitikrinti virtualiame žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/lt) – tai yra pirmas žingsnis, kurį J. Sventickienė ragino atlikti besidominčius galimybe teikti paraišką Kaimynijų programai.
Šiuo metu Vilniuje suformuota apie 1,3 tūkst. kaimynijų, jos skiriasi ir savo plotu, ir daugiabučių, kurie ją sudaro, skaičiumi bei dydžiu. Bendras suformuotų kaimynijų plotas – daugiau nei 1000 ha.
Gyventojams išsiaiškinus, kad jų namas priklauso jau suformuotai kaimynijai, laukia antrasis žingsnis – balsavimo organizavimas, kurį vykdo namo bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti bendrovė. Balsavimas privalo vykti kiekviename kaimyniją sudarančiame daugiabutyje. Paraiškos teikimui turi pritarti daugiau nei pusė kiekvieno namo butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. 50 procentų + 1 balsas. Gautas paraiškas vertina sudaryta speciali darbo grupė, jas reitinguojanti pagal keliolika iš anksto patvirtintų kriterijų.
Prioritetai: vietos automobiliams ir šaligatviai
J. Sventickienė pasakojo, jog vilniečiai gali patys nuspręsti, kokie pokyčiai kaimynijoje jiems svarbiausi. Dažniausiai pageidaujama, kad teritorijoje būtų sutvarkytos ir išplėstos vietos automobiliams, dažnai renkamasi tvarkyti šaligatvius – atnaujinti esamus ar tiesti naujus, pavyzdžiui, išmintų takų vietoje. Daugiabučių gyventojams aktualus ir suoliukų įrengimas, apšvietimo atnaujinimas.
„Kartu su seniūnijomis ar namų administratoriais pastaruoju metu surengėme nemažai susitikimų su gyventojais, jie visada turi klausimų apie šią programą, kai tik pavyksta, pasikviečiame ir gyventojų, kurie jau dalyvavo Kaimynijų programoje. Kartais pokalbiai nukrypsta link globalesnių pasvarstymų – o kas kiekvienam mūsų yra namai? Panašu, kad vis daugiau žmonių supranta, kad tai nėra vien tik butas: tai ir visas namas, ir kiemas. Juk bendrų patalpų ir kiemo būklė taip pat prisideda prie to, kiek saugiai, patogiai jaučiamės. Vėliau sutvarkyta teritorija tampa natūralu labiau rūpintis, o laiptinės ar kiemo tvarkymas gali tapti būdu palaikyti bendruomeniškumą“, – sakė ji.
Naujausi komentarai