Šalia Kauno pilies dirbantys archeologai buvo nustebinti, kai, tikėdamiesi atrasti krūvą akmenų, pirmosios pilies bokšto vietoje aptiko buvusio statinio fragmentus.

Išsipildė sena svajonė

"Maloniai nustebome, kai aptikome nemažą dalį išlikusio pastato. 1994 m. pilies griovyje esame aptikę pilies liekanų. Tikėjausi, kad ateityje pavyks rasti ir daugiau. Praėjus penkiolikai metų ši svajonė išsipildė", – apie archeologų atradimą pasakojo Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujantis Algirdas Žalnierius.

Atkastas bokštas beveik neliestas nuo tų laikų, kai Kauno pilį 1362 m. užėmė kryžiuočiai ir ji buvo sugriauta. Net bokšto griūties vietoje akmenys liko beveik nepajudinti.

"Tai vienas iš nedaugelio objektų, apie kurio sugriovimo datą galima kalbėti labai tiksliai. Kryžiuočių kronikos smulkiai aprašo, kad balandžio mėnesį atšventė Velykas, sugriovė pilį ir išplaukė namo", – kryžiuočių kronika rėmėsi A.Žalnierius.

Archeologas pabandė atspėti ir pilies užėmimo dieną – tai galėjo įvykti apie balandžio 5 d.

Seniausias mūras Kaune

Atkastas pilies bokštas yra pats seniausias išlikęs mūras Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje. Jį galima lyginti tik su Senųjų Trakų radiniais ir Vilniaus Žemutine pilimi.

Bokšto atradimas pakoregavo Lietuvos pilių istoriją. Išsiaiškinta, kad statinys buvo vientisas monolitas, į jo viršų vedė tik siauri laiptai. Panašių bokštų Lietuvoje daugiau nėra.

"Bokštas sukrautas iš akmenų, jokių ertmių, išskyrus laiptelius, jame nėra. Lietuvoje panašių mūrų iki šiol nebuvo rasta", – pasakojo A.Žalnierius.

Pagrindinės statybinės medžiagos, naudotos statant pilį ir jos bokštus, buvo akmenys ir kalkės.

1958 m. tiesiant drenažą dalis nugriuvusio pilies mūro buvo perkasta. A.Žalnierius teigia, kad laikas įrodė, jog drenažo šioje vietoje nereikėjo. Atliekant kasinėjimus lijęs lietus susigėrė į žemę.

"Mano mokytojas Karolis Mekas, tyrinėjęs pilį nuo 1955 iki 1961 m., jau tada ataskaitoje rašė, kad tiesiant drenažą buvo išardytos seniausios pilies liekanos", – prisiminė archeologas.

A.Žalnierius džiaugiasi, kad tais laikais drenažą tiesę darbininkai palietė tik nugriautą bokšto dalį, o išlikusios nepalietė.

Tipiška Europos pilis

Archeologai, kasinėdami bokšto liekanas, be mūro, nesitikėjo rasti kitų archeologinių radinių. Todėl rastus vėlyvesnių laikų radinius A.Žalnierius vadina atsitiktiniais.

"Žmonės šioje vietoje negyveno, tik praeidavo pro šalį, todėl rasti ypatingų archeologinių radinių nesitikėjome. Rastas archeologines iškasenas vadiname atsitiktinėmis – tai koklių šukės ir keraminių indų liekanos. Visi radiniai yra susiję su bastėjos statyba XVI a.", – pasakojo A.Žalnierius.

Archeologai mano, kad iki šių dienų pirmasis bokštas išsilaikė nepaliestas, nes statant paskutinę Kauno pilį buvo praplėsta pilies aikštelė ir bokšto liekanos atsidūrė po žemėmis.

"Bokšto matmenys turėję būti 11x11 m. Tai standartas, kuris tuo metu galiojo visoje Europoje. Bokšto paskirtis – saugoti gynybinį griovį, jo aukštis galėjo siekti iki 11 m", – apie technines charakteristikas pasakojo A.Žalnierius.

Autentiška pilis – utopija

Pagal archeologinių tyrinėjimų nuostatas atrastos mūro liekanos turėtų vėl būti užkastos žemėmis, tačiau svarstomos ir kitos idėjos.

"Galbūt pavyks palikti bokšto atodangą. Dabar vyksta kvaila diskusija, kad Kauno pilį reikia atstatyti iš autentiškų medžiagų. Šį bokštą mes galėtume atkurti iš tikrai autentiškų medžiagų. Surinksime nugriuvusio bokšto akmenis, sudėsime į krūvą ir užkasime, o kai ateis laikas, bokštą bus galima padaryti iš tikrų akmenų", – ironizavo archeologas.

Kai kurių istorikų kritiką, kad prasidėsiantis pilies silueto atkūrimas taps kiču, o tvirtovę galima būtų atstatyti autentiškai, A.Žalnierius vadina nepagrįsta.

"Į paminklosaugos darbą kišasi visi, kas netingi. Juk pilies projektą rengė ne iš gatvės pasamdyti žmonės, o specialistai. Mes neturime duomenų, kaip pilis atrodė, todėl atstatyti ją būtų kvaila. Užtenka silikatinių Valdovų rūmų. Dabartiniu projektu būtų atkurtas pilies siluetas, išsaugant originalias pilies detales ir buvusius restauracijos darbus. Kaune bus atkurtas pilies miražas, įvaizdis, kuris pagražins miesto Senamiestį", – įsitikinęs A.Žalnierius.

Pasak A.Žalnieriaus, archeologų atkastas naujas erdves galima būtų panaudoti visuomenės poreikiams, rengti ekspozicijas ar net įkurti kavinę.

Mūšiui rengėsi kruopščiai

Kryžiuočiai Kauno pilies puolimą planavo kruopščiai. Dar prieš metus iki pilies sugriovimo, jie pasiuntė žvalgus, kurie įvertino tvirtovės gynybines galimybes ir saviškiams pranešė, kad Nemuno ir Neries santakoje iškilo nauja mūrinė pilis.

"Kryžiuočiai sukvietė riterius iš Italijos, Prancūzijos ir Anglijos, prie jų prisidėjo Livonijos ordinas. Kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pagamintos apgulos mašinos ir bokštai su mediniais ratais. Tai gana įspūdingi pilių šturmavimo įrenginiai, kuriuos kryžiuočiai atplukdė laivais ir surinko čia, vietoje. Pilies šturmui buvo rengiamasi visu rimtumu. Lietuvoje tai vienintelė pilis, kuri ilgiau nei mėnesį atlaikė kryžiuočių šturmą, – Vilnius niekada nebuvo paimtas, bet tai vis dėlto buvo sostinė", – pasakojo archeologas Algirdas Žalnierius.

Kryžiuočių ordino kronika mini, kad toks pat bokštas, užimant Kauno pilį, buvo nugriautas prie Neries. Archeologų bandymai surasti kitus pilies bokštus baigėsi nesėkme.

Kryžiuočių ordino kronikos duomenimis, Kauno pilyje žuvo apie 3500 lietuvių ir į nelaisvę buvo paimtas Kęstučio sūnus Vaidotas. Tačiau ordino duomenimis A.Žalnierius nėra linkęs tikėti. Archeologas įsitikinęs, kad tais laikais daugelis pergalių ir karinių žygių buvo smarkiai išpučiami ir duomenis galima laikyti tų laikų karine propaganda.

"Pilies dydis buvo apie 5 tūkst. kv. m, o 3500 žmonių tokioje nedidelėje teritorijoje, atmetus kieme buvusius pastatus, negalėjo sutilpti. 1 kv. m turėjo būti po vieną žmogų – tai nerealu. Toje pačioje Kryžiuočių ordino kronikoje pateiktas lietuvių belaisvio pasakojimas, kuriame jis teigia, kad pilyje žuvo 350 žmonių. Tuo metu visi meluodavo, kaip tik galėdavo", – užsiminė archeologas.

Pasak A.Žalnieriaus, puolant pilį galėjo dalyvauti apie 4 tūkst. kryžiuočių, nes skaičiuojama, kad piliai užimti reikalinga dešimt kartų didesnė jėga už pilį ginančiąją.