Tas žodis – revitalizacija

Panašią istoriją papasakojo vilnietis teisininkas Liutauras Ulevičius. Jo vaikai lanko Taikos progimnaziją Justiniškėse, šalia kurios prasideda daugiabučio statyba.

"Praėjusiais metais mokyklos teritorija buvo aptverta nauja tvora – ji pastatyta ne įprastoje mokyklos erdvėje, o tiesiai per vidurį žaliosios zonos, kurioje tiek moksleiviai, tiek aplinkinių daugiabučių vaikai dažnai žaisdavo. Šio rudens pradžioje pamačiau tabaluojantį skelbimą kad čia, Taikos g. 157B, bus statomas keturių aukštų daugiabutis, o rugsėjo viduryje visa teritorija nuo gatvės buvo aptverta ir pradėti vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbai", – pasakojo "Vilniaus dienai" L.Ulevičius.

Vyras nepatingėjo paieškoti viešų dokumentų ir aptiko, kad pirmieji projektiniai pasiūlymai dėl daugiabučio statybos teikti dar 2018 m., jiems nebuvo pritarta. Kada suformuotas sklypas, išsiaiškinti nepavyko, o bendrajame miesto plane ši teritorija buvo pažymėta kaip visuomeninės paskirties. Bet paskui, 2019 m. pradžioje, atsirado kažin koks "revitalizacijos planas", kuriame iš visuomeninės paskirties teritorijos išskirtas L formos sklypas ir pažymėti 6 punktai – statytojo indėlis į kvartalo revitalizaciją. Paaiškėjo, kad projektiniams pasiūlymams 2019 m. kovą visuomenė pritarė, o mainais gaus papildomą juostą Taikos gatvėje automobiliams statyti, maždaug 100 kv.m sporto aikštelę su treniruokliais, kuri bus įrengta greta naujojo pastato, taip pat bus praplatinta gatvė nuo naujojo daugiabučio iki Taikos g. 175-ojo namo bei įrengtas šviesoforas pėsčiųjų perėjoje.

"Tai ne atnaujinimas, o sugadinimas, nes rytinio piko metu gatvė ir taip užkimšta, šviesoforas tik padidins spūstis, – piktinosi L.Ulevičius. – Bet, pasirodo, statyba teisėta, kadangi formaliai atitinka reikalavimą investuotojui atlikti teritorijos revitalizaciją. Gaila, kad šitie pagerinimai vietos gyventojams jokios naudos neduos, o žalioji zona iš jų buvo atimta ir atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie iš to išspaus milijonus."

Visi galai – savivaldybėje

Kokia čia gudrybė – revitalizacija, atverianti kelius naujoms statyboms seniausiai suformuotuose miesto rajonuose? Bandėme apie ją sužinoti iš UAB "SP architektų grupė" direktoriaus Sauliaus Pamerneckio, Taikos g. 157B projekto vadovo. Jis prisipažino negalįs tiksliai apibūdinti, kas tai yra. Juolab kad beveik tie patys "pagerinimai" (išskyrus sporto aikštelę) kvartalo gyventojams, numatyti revitalizacijos plane, surašyti ir savivaldybės išduotose Prisijungimo prie miesto komunikacijų sąlygose.

"Visus tuos planus kuruoja savivaldybė. Kokius darbus atlikti, tariasi investuotojai su miestu, o architektai paskui gauna užduotį. Mūsų atveju sklype buvo planuojami pastatai, o šalia jų gavome užduotį, kuo pagelbėti aplinkinei teritorijai. Pagal ją ir sudėliojome revitalizacijos elementus – suprojektavome žaidimų aikšteles, papildomas automobilių parkavimo vietas, gatvės praplatinimą, – teigė S.Pamerneckis. – Galbūt miesto savivaldybė rengia bendrus miesto ar rajonų revitalizacijos planus, o paskui išdalija gabaliukais investuotojams įgyvendinti, bet man tokių bendrų planų neteko matyti."

Architektas, urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus teigė, kad bendrajame miesto plane nauja statyba miegamuosiuose rajonuose galima tik tada, jeigu tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose. Jam irgi neteko matyti nė vieno tokio projekto, nes savivaldybė jų paprasčiausiai neturi. Todėl, jo nuomone, ir naujos statybos greta sovietinių daugiabučių nėra teisėtos, tik sudaro tokią regimybę. Panašūs procesai vyksta ir Karoliniškėse, P.Kavoliuko gatvėje ir Viršuliškių g. 38, kur numatyta statyti tris vienuolikos aukštų namus.

Kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus.

"Kai nėra rajono modernizavimo plano, mažo plotelio aplink naują statinį aptvarkymas problemos neišsprendžia. Mūsų Antakalnio bendruomenė irgi buvo susidūrusi su panašiu projektu, kai P.Vileišio gatvėje vietoj senų požeminių garažų norėta statyti šešių aukštų daugiabutį,– prisiminė G.Tiškus. – Įsivaizduokite, automobilių ten prigrūsta ne tik ant žaliųjų vejų, bet ir krepšinio aikštelėse. Ir į tokį skruzdėlyną vystytojai bando įkišti dar 70 butų. Bendruomenė tam priešinosi, ir kol kas ten nieko nevyksta, nes nėra parengtas Antakalnio rajono kompleksinio modernizavimo planas, numatantis revitalizaciją. O Viršuliškės, Karoliniškės ar Justiniškės – rajonai, pastatyti pagal detaliuosius planus. Jie visi yra užbaigti, ir dabar bet koks naujų daugiabučių kaišiojimas į juos yra perteklinis."

Visuomenei nenaudinga

Urbanistui neapsiverčia liežuvis šio proceso vadinti užstatymo tankinimu, mat pastarais nėra blogybė ten, kur esama neužstatytos teritorijos.

"Ten gali atsirasti tokių objektų, kurie reikalingi konkrečiam kvartalui, seniūnijai arba rajonui, o tikrai ne bet kas pagal investuotojų pageidavimą. Šiandien pelningiausia yra gyvenamoji statyba, tad tokie projektai ir kaišiojami. Savivaldybė tik pataikauja investuotojams, pati tvirtos pozicijos neturi, todėl, mano galva, šiandien miesto plėtra neatstovauja visuomenės interesui", – apgailestavo G.Tiškus.

Anksčiau miestų rajonai buvo statomi, vadovaujantis urbanistiniais teritorijų planavimo normatyvais. 2004 m. tie sovietiniai normatyvai buvo panaikinti, o naujų niekas nesukūrė.

"Kalbu apie tokius dalykus, kaip vaikų darželių ar mokyklų vietų skaičius 1000 gyventojų, arba kiek tokiam skaičiui miestiečių turi būti pastatyta sporto įrenginių, baseinų. Šiandien tų kiekybinių ir kokybinių rodiklių nėra, tik rekomendacijos, kurios niekam neprivalomos, – teigė architektas. – Todėl miesto plėtra ir vyksta chaotiškai – namai statomi bet kur, infrastruktūros neplanuojama. Be to, kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus."

Chaosą, G.Tiškaus manymu, didina ir nebaigta restitucija – Vilniuje per tris dešimtmečius nesugebėta atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais, kurie pageidavo ją atsiimti natūra.

"Gyvenamąją statybą vystytojai gali vykdyti tik nuosavuose sklypuose. Tai dabar ir vyksta toks biznis: nuosavybės teisės į turėtą žemę atkuriamos dažniausiai ne toje vietoje, kur ji buvo, savivaldybė suformuoja sklypus, kur tik radusi laisvą plotelį, o savininkai, juos atgavę, perleidžia statybų profesionalams. Tuomet jau tampa nesvarbu, kad sklypą formuojant dokumentuose jis buvo skirtas visuomenės poreikiams – dokumentai mikliai pakeičiami, ir ten jau galima statyti. Teritorijų planavimo įstatymas "optimizuotas" iki tokio lygio, kad žemės naudojimo būdą dabar galima pakeisti per 10 dienų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu", – peikė liberalizuotą tvarką G.Tiškus.

Precedentus kūrė teismai

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad visuomenines erdves Taikos, Viršuliškių ir P. Kavoliuko gatvėse iš aplinkinių gyventojų atėmė ne savivaldybė, o teismai, nurodę sugrąžinti buvusiems savininkams jų turėtą nuosavybę – žemę Vilniaus mieste.

"Savivaldybė sklypų žemės grąžinimui natūra miegamuosiuose rajonuose neformavo – visur grąžinimai buvo dėl pralaimėtų teismų. Nors savivaldybė bandė įrodyti, kad tai yra bendro naudojimo teritorijos, bet teismai dažnai sprendė ne tame kvartale gyvenančių žmonių, o buvusių žemės savininkų naudai,"– aiškino miesto vyriausiasis architektas.

Dabar, pasak jo, tam jau užkirstas kelias, nes sostinės taryba prieš keletą metų pagaliau priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad bendro naudojimo teritorijos, svarbios bendruomenei rekreacijos atžvilgiu, yra ir viešos teritorijos tarp daugiabučių namų, taigi, žemė natūra ten jau negrąžinama.

"O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai. Šiuo atveju tas teisės aktas yra miesto bendrasis planas. Iki šiol galiojančiame bendrajame plane teritorijoms numatyti keli žemės naudojimo būdai, ir savininkas turi teisę rinktis. Jeigu ten numatyta ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei bendrabučių teritorija, savininkai renkasi šį naudojimo būdą, kad pelningiau tą žemę parduotų nekilnojamojo turto vystytojams. Savivaldybė pagal Žemės įstatymą negali to sklypo nei atpirkti, nei paimti visuomenės reikmėms. Esame priversti ir žemės naudojimo būdą pakeisti, ir išduoti statybos leidimą, nes kitaip jie tuos leidimus išsimuš per teismus", – neabejojo M.Pakalnis.

O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai.

Tenkinasi trupiniais

"Susiklosčius tokiai situacijai, kai buvo grąžinti sklypai, o konkrečiose vietose nebuvo detaliųjų planų, teko ieškoti išeities. Jeigu jau negalime uždrausti statybų, tai bent pasiekti, kad atsirandantys nauji objektai atneštų naudos ir aplinkiniams gyventojams. Iš to gimė tie revitalizacijos, lietuviškai – atgaivinimo, planai sovietinės statybos miegamuosiuose rajonuose", – dėstė M.Pakalnis.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Anot jo, galiojančiame miesto bendrajame plane nustatyta, kad nauja statyba ten galima tik tokiu atveju, jeigu prisidedama prie aplinkinės teritorijos infrastruktūros bei visuomeninės aplinkos gerinimo. Mat sovietmečiu prie daugiabučių likusiose žaliosiose zonose dažnai nebuvo įrengta nei takų, nei suoliukų, prie gyvenamųjų namų katastrofiškai trūko vietų automobiliams.

Vietų katastrofiškai trūksta ir vaikų darželiuose, ypač miegamuosiuose rajonuose. Taikos gatvėje daugiabutyje bus 68 butai, trijuose Viršuliškių gatvės bokštuose – apie 170 butų, panašiai tiek ir P. Kavoliuko gatvės projekte. Ar kas nors pagalvojo, kiek ten apsigyvens vaikų? Investuotojams svarbu kuo daugiau užsidirbti, jiems nerūpi, kur naujakuriai ugdys savo atžalas. Kodėl verslininkams, pavyzdžiui, nepasiūlius pastatyti naują vaikų darželį, nors ir konteinerinį, prie esamo darželio, kur tilptų kelios papildomos vaikų grupės?

M.Pakalnis teigia, kad reikalauti iš investuotojo pastatyti vaikų darželį už kelis milijonus eurų būtų per žiauru: "Savivaldybė ir negali to padaryti, tai būtų nelegalu. Tiesa, naujame bendrajame plane nustatėme, kad tokiais atvejais prisidėjimas prie kvartalo gerovės turi būti ne mažesnis negu 100 eurų už kv. m naujai pastatyto ploto. Tai gana solidi suma, nes šiuo metu savanoriška investuotojo įmoka – vos 4 eurai už pastatytą kv. m."

Bendruomenė gali derėtis

Būsimi Viršuliškių vienuolikaaukščiai jau reklamuojami internete, siūloma rezervuoti butus vos už 500 eurų įmoką, o 1 kv.m kaina prasideda nuo 1 730 eurų. Vadinasi, 50 kv.m butą vystytojas parduos mažiausiai už 86,5 tūkst. eurų, o rajono gerovei nuo šios sumos teks vos 200 eurų.

Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektiniai pasiūlymai bus pristatomi Vilniaus savivaldybėje jau spalio 10 d. Internete visuomenė informuojama tik apie daugiabučių parametrus, automobilių stovėjimo vietas, o revitalizacijos planas, kaip rašoma, bus pateiktas kaip priedas prie projektinių pasiūlymų, suderinus jį su savivaldybe. Tačiau kol kas tas priedas neviešinamas, o visuomenė jau kviečiama jį aptarti.

M.Pakalnio žiniomis, savivaldybė dar nėra patvirtinusi Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektui aplinkinių viešųjų erdvių revitalizacijos plano, bet jis turi būti viešai pateiktas ir visuomenei.

"Visuomenė turi būti supažindinta, kuo projekto vystytojas ketina prisidėti prie kvartalo atnaujinimo, kad galėtų teikti ir savo pasiūlymus, – akcentavo Vilniaus vyriausiasis architektas. – P. Kavoliuko gatvėje daugiabučių statytojas taip pat iš pradžių neketino kaimynams nieko pagerinti, bet savivaldybė kreipėsi į teismą, kad statybos leidimas išduotas nesant revitalizacijos plano. Investuotojas buvo priverstas jį pateikti ir suderinti su bendruomene. Ne vienas svarstymas su bendruomene vyko ir dėl P. Kavoliuko, ir dėl Taikos gatvės projektų. Dalyvavau juose ir mačiau, kaip nelengvai, bet buvo pasiekti kompromisai. Viršuliškių atveju diskusijos tik prasideda, ir gyventojai gali reikšti savo pageidavimus."