Ar žinote, kad, jeigu pasibaigus nuomos terminui nuomininkas neišsikrausto iš buto per dešimt dienų, sutartis tampa neterminuota? Šios įstatymo nuostatos nežinojusius kauniečius užklupo 6 tūkst. litų ieškinys.

Įsikūrė kaip namie

Robertas ir Jurgita Asačiovai su aštuonmečiu Matu bei ketverių Ūla praėjusių metų pradžioje įsikūrė trijų kambarių bute Kalniečių gatvėje. Už 1,4 tūkst. litų nuomojamas butai šeimai tiko, nors ir ne ypatingai patiko – išsirinkti geresnio buto nepavyko dėl tada buvusių aukštų nuomos kainų ir menkos pasiūlos.

"Apsigyvenome, pripratome, jaukiai įsikūrėme, o ir kaimynai buvo geri, nusprendėme kuriam laikui įleisti šaknis, – pasakojo Robertas Asačiovas. – Dukrelę pradėjome leisti į darželį greta namo, o sūnus į pirmą klasę taip pat pradėjo eiti į artimiausią mokyklą."

Prasidėjus sunkmečiui Asačiovų šeimos biudžetas tapo kiauras: abu sutuoktiniai neteko darbų ir 1,4 tūkst. litų nuomos mokestis jiems tapo nepakeliama našta. Be to, jie matė, kas vyksta aplink: būsto nuomos kainos sparčiai mažėjo. Todėl šeima nusprendė tartis su nuomotoju dėl nuolaidų.

"Paprašiau nuomotojo, kad sumažintų nuomos mokestį iki tūkstančio litų, bet jis nesutiko, nes žinojo, kad esame iš dalies tarsi pririšti – vaikai tame rajone eina į darželį ir į mokyklą", – R.Asačiovas įsitikinęs, kad dėl šios priežasties butą išnuomojęs Evaldas Andrijūnas nesileido į kalbas dėl nuolaidų.

Nepavykus susitarti dėl mažesnio nuomos mokesčio Asačiovai nusprendė 2009 m. sausio pradžioje išsikraustyti.

Sutarė tik žodžiu

Nuomos sutartyje numatyta, kad Asačiovai įsikeldami į butą sumoka nuomotojui trijų mėnesių nuomos mokestį, o vėliau kas mėnesį – po 1,4 tūkst. litų. Sudarydamos sutartį šalys sutarė dėl 1,4 tūkst. litų depozito turto žalai kompensuoti, jei ji būtų padaryta. Be to, kas mėnesį nuomininkai įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas. Visų šių įsipareigojimų Asačiovai laikėsi.

Tačiau sausį išsikraustę iš metus nuomoto buto kauniečiai nenutraukė nuomos sutarties. Tiesa, nuomos sutartis galiojo iki 2008 m. lapkričio, tačiau ji tapo neterminuota, nes, Civilinis kodeksas numato: jeigu pasibaigus nuomos terminui nuomininkas neišsikrausto, sutartis tampa neterminuota.

"Lapkričio pabaigoje mes neišsikraustėme, bet žodžiu susitarėme su nuomotoju, kad dar mėnesį pagyvensime. Nežinojau, kad reikėjo nutraukti aną sutartį ir sudaryti naują vienam mėnesiui", – svarstė R.Asačiovas.

Apie padarytą klaidą jis suprato po kelių mėnesių, kai gavo 6,1 tūkst. litų ieškinį dėl nuompinigių priteisimo. Ieškinyje rašoma, kad R.Asačiovas privalo sumokėti nuomos mokestį už sausio–balandžio mėnesius, nors, kaip pats teigia, tuo metu bute jau negyveno.

Nuomotojas: jis skolingas

Buto nuomotojas Evaldas Andrijūnas aiškino, kad, išsikraustęs iš buto Kalniečių gatvėje, R.Asačiovas jam liko skolingas. Būdamas nekilnojamojo turto rinkos bendrovės darbuotoju E.Andrijūnas nesutriko: iškart kreipėsi į advokatą.

"Geriau apie šį reikalą kalbėkite su mano advokatu, aš nežinau visų teisinių dalykų", – sakė buvęs nuomotojas.

Paklaustas apie ginčo aplinkybes advokatas Saulius Dambrauskas paaiškino, kad išsikraustęs iš buto nuomininkas nenutraukė sutarties. Esą apie ketinimus išsikraustyti nuomininkas turėjo pranešti prieš tris mėnesius. Kadangi R.Asačiovas išsikraustė netikėtai, nuomotojas patyrė žalą: butas nebuvo parengtas nuomoti, be to, buvo sunku surasti naują nuomininką.

"Paliko nesumokėtus mokesčius, sugadintą butą – šuns apdraskytas dureles, išdaužytą durelių stiklą, pragręžtą lango rėmą", – vardijo tikrus ar tariamus nuostolius S.Dambrauskas.

Advokatas tikina, kad jo klientas pasielgė gana humaniškai nesikreipdamas į policiją. Esą jis išsiuntė raštą R.Asačiovui ragindamas atvykti sumokėti už komunalines paslaugas ir atlyginti padarytą žalą.

S.Dambrauskas pabrėžė, kad jo klientas pasiūlė buvusiam nuomininkui išspręsti ginčą taikiai. Jeigu šalys susitartų, atsakovas turėtų sumokėti ne 6 tūkst., bet 3 tūkst. litų, iš kurių 2 tūkst. atitektų advokatui, o likusi suma – E.Andrijūnui.