Vilniaus mero Artūro Zuoko prieš mėnesį pranešta žinia apie koncerno „Dalkia“ ketinimus statyti biokuro katilinę gali likti užmarštyje. Bendrovės ketinimams nepritaria nei šalies Prezidentė, nei energetikos ministras.

Su konkursu – pigiau

Biokuro katilinę Vilniuje užsimojęs pastatyti Prancūzijos koncernas „Dalkia“ siekia dar labiau monopolizuoti šilumos rinką, o jo planuojamos statybos yra gerokai brangesnės nei rinkos kaina. Tokius pastebėjimus pirmadienį lankydamasi bendrovėje „Grigiškės“ išsakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Šalies Prezidentė išsakė abejones, ar galima imtis statyti tokį svarbų ir brangų Vilniui objektą, neįrodžius savo teisių savivaldybės paskelbtame viešajame konkurse.

„Lietuvoje biokuro katilinės statomos lėtai. Tam dabar Vyriausybė skiria ir skirs daugiau dėmesio. Tai yra gerai. Bet pasirodo, kad biokuro katilų statyba taip pat siūloma vykdyti be konkursų ir be konkurencijos, kaip padarė “Vilniaus energija„ su “Dalkios„ pavyzdžiu. Kai buvo pasiūlyta 300 megavatų galingumo katilinė už 500 mln. litų, o rinkoje, norėčiau pasakyti, skelbiant konkursą, kainuotų apie 300 mln. litų“, – žurnalistams išsakytas D.Grybauskaitės mintis cituoja BNS.

Savo nuomonę apie „Vilniaus energijos“ veiklos ypatumus ne kartą jau išsakiusi šalies vadovė pabrėžė, kad monopolis po truputį formuojamas ir biokuro energetikos sektoriuje.

D.Grybauskaitės vadovė metė įtarimus, kad prie monopolio formavimo prisideda ir koncernui „Icor“ priklausanti bendrovė „Bionovus“.

„Monopolis formuojasi ir biokuro rinkoje – tai “Bionovus„. Be galo svarbu nuo kovo 1 d. pradėti dujų biržos atidarymą, o vėliau – viso energetikos sektoriaus biržos įvedimą Lietuvoje. Tą jau pažadėjo ministras“, – sakė Prezidentė.

Mato tik monopolį

Panašios pozicijos laikosi ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Jo teigimu, „Dalkia“ pirmiausia turėtų dalyvauti statybų konkurse, o savivaldybei tą konkursą derėtų suorganizuoti.

Ministras sakė manąs, kad kalbos apie biokuro katilinės statybas negali būti tol, kol „Dalkia“ nelaimės konkurso.

„Tai turėtų būti daroma konkurso būdu. Negali būti, kad yra tik vienas pasiūlymas, vienintelė kaina, ir ta kaina yra nustatyta iš anksto“, – šalies vadovei pritarė A.Sekmokas.

Ministras pateikė ir savo biokuro katilinę pasistačiusios įmonės „Grigiškės“, kurioje lankėsi, pavyzdį. Bendrovė visą Grigiškių miestelį galėtų šildyti bent 5 proc. pigiau, tačiau šilumos „Vilniaus energija“ iš jos neperka.

„Kiekvienas monopolininkas nori išlaikyti savo rinką ir nenori ja dalintis. Manau, tuo turėtų užsiimti Konkurencijos taryba. Klaipėdoje tokios situacijos nėra, ten yra didelė šilumos tiekėjų konkurencija“, – sakė ministras.

Valdžios nuomonė rūpėjo

Sausį savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Jeanas Sacreste'as užsiminė, kad įmonė ryžtis statyboms galėtų tik tuomet, jei tam nesipriešintų Lietuvos vadovai.

Kaip anksčiau rašė „Vilniaus diena“, meras kalbėjo, jog „Dalkios“ investicijos galiausiai priklausys ir nuo Vyriausybės palaikymo. Koncerno atstovas teigė, jog jam itin svarbi ne tik miesto valdžios, bet ir Seimo bei Vyriausybės pozicija.

Jei „Dalkios“ vadovams iš tiesų tokia svarbi šalies vadovų nuomonė, sulaukę priešiško nusistatymo jie turėtų atsisakyti savo planų. Tokiu atveju visos mero pastangos, kurias, kaip jis pats sakė, dėjo nuo pat kadencijos pradžios, nueitų šuniui ant uodegos.

Skriaudžia konkurentus

Kaip prieš metus rašė „Vilniaus diena“, 18 megavatų galios biokuro katilinę pasistačiusi bendrovė „Grigiškės“ ėmėsi gaminti šilumą ir ja aprūpinti visą Grigiškių miestelį. Grigiškių gyventojams tiekiamą šilumą iš bendrovės pirko „Vilniaus energija“.

Modernią katilinę pasistačiusi bendrovė galėtų ir šiandien šildyti Grigiškių gyvenvietę, bet buvo atjungta nuo maždaug 700 m ilgio šilumos trasos, kuria tiekė šilumą.

Bendra šio projekto vertė siekė apie 19 mln. litų, tačiau „Vilniaus energija“ net ir tokio smulkaus konkurento atsikratė. Katilinės pajėgumas šiandien neišnaudojamas, o šilumos trasa stovi nenaudojama. Kaip teigiama, „Grigiškės“ galėtų patenkinti iki 10 proc. Vilniaus šildymo poreikio.

Pirštus dėl biokuro katilinių statybų nusvilę ir daugiau verslininkų. Įmonių grupės „Arvi“ vadovai taip pat yra ne kartą minėję, kad dujas galėtų pakeisti biokuru, tačiau dėl nepanaudotų dujų atsargų bendrovei gresia milžiniškos baudos.

Biokuro katilinę pasistatė ir „Vilniaus degtinė“, tačiau valdžios pažadai, kad energiją iš jos fiksuotu tarifu supirks įmonė „Lesto“, nebuvo tesėti – fiksuoto tarifo staiga neliko.

Teigiama, kad su tuo susidūrė ir įmonės „Žabolis ir partneriai“ bei „Senukai“, kurios ketina statyti katilinę Vilniuje, Savanorių prospekte.

Pirkti negali?

Konkurencijos naikinimu šalies valdžios kaltinamos bendrovės „Vilniaus energija“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas sako, kad „Grigiškės“ nėra įvykdžiusios Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reikalavimų, todėl pirkti šilumos iš jos esą neleidžia įstatymai.

„Kai tik iš atsakingų institucijų – Kainų komisijos ir Energetikos inspekcijos – gausime patvirtinimus, jog “Grigiškės„ įgyvendino privalomuosius reikalavimus, iškart pradėsime supirkti iš jų šilumą. Šiuo metu tokių patvirtinimų neturime“, – sakė N.Mikalajūnas.