Daugiabučiuose – dar didesnė sumaištis

Daugiabučių gyventojai, bendrijų pirmininkai bei administratoriai sunerimę: Aplinkos ministerija (AM) rengia įstatymo projektą, kuriame numatyta keisti daugiabučių valdymą, tačiau siūlomi pakeitimai tik pablogintų esamą situaciją. Ir nors įvairios organizacijos ne kartą ministeriją mėgino apie tai įspėti, jos taip ir liko neišgirstos.

Netenkina visų

Skaičiuojama, kad daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Dabar valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį (JVS) arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė.

Šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose: bendrijų veiklą reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas. Tačiau AM paruoštas naujas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurio tikslas, kaip teigiama, viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus. Susipažinusieji su įstatymo projektu teigė, jog kažkodėl siekiama išardyti bendrijas ir privačias bendroves, visiškai sugriauti daugiabučių priežiūros sistemą.

Nemažai pastabų įstatymo projektui turi gyventojams atstovaujantis Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka. Jis sako, kad kelių asmenų buldozeriu stumiamas įstatymas yra netinkamas, nes, pirmiausia, sukiršina visus rinkos dalyvius ir sudaro prielaidas piktnaudžiavimui bei korupcijai.

"AM žmonės parašė "rašinėlį", kuris buvo pristatytas Seime spalio mėnesį. Tai yra baisu. Vartotojų – eilinių gyventojų – teisių jis negina ir neužtikrina, kaip neužtikrina ir teisių ar normalių darbo sąlygų tiems, kas vykdo šią veiklą, prižiūri tą butų ūkį, – teigė G.Komka. – Toks įstatymas neužtikrintų sąlygų dirbti savivaldybėms. Jos, neturėdamos instrumento, teisių ar net pajėgumų, būtų apkrautos 5–6 kartus didesniu darbu, didesne atsakomybe. Savivaldybių atsakingiems darbuotojams būtų galimybės pasipelnyti – atsirastų korupcijai sąlygos."

Išgirdo: daugiabučių administratoriams pradėjus kelti balsą, AM sudarė darbo grupę, kuri rengiamo įstatymo projekto nuostatas tobulins.

Negana to, įstatymo projektas, pasak gyventojų atstovo, stumiamas buldozeriu, nors jis yra neišdiskutuotas, mažai atsižvelgta į pastabas, kurios ne kartą buvo išsakytos per AM vykstančius socialinių partnerių penktadieninius pusryčius. Įstatymo projekto rengėjai į pastabas atsako, kad "pajudino klanus". Tačiau klausimas, ar iš tiesų taip yra, jei tas įstatymas absoliučiai visų netenkina.

Pastabų gausu

"Aš darau tokią prielaidą, kad galimai yra įkurta įmonė, kuri, įsigaliojus įstatymui, taps savivaldybėms palanki. Mat pagal įstatymo projektą, jeigu bendrija ar administratorius padaro tris pažeidimus, o tai gali būti bet kas,  nes, kaip sakoma, norint ir prie stulpo galima prikibti, galų gale konkurencija yra, – fiksuojamas pažeidimas. Trys pažeidimai ir iš bendrijos, administratoriaus ar JVS turėtojų atimama licencija, o savivaldybė skiria savo administratorių. Kitaip sakant, savivaldybė įgauna galias spręsti už gyventojus", – pastebi G.Komka.

Kaip įvykiai, anot jo, gali klostytis toliau? Tarkime, įmonė Vilniuje valdo apie 260 namų. Kažkoks vadybininkas nesusitvarko – darbas nepatinka, nuotaikos nėra ar kompetencijos trūksta – ir įmonė "gauna" kažkokiame name 3 pažeidimus, iš įmonės atimama licencija, šimtas ar daugiau darbuotojų eina lauk, nes įmonei belieka tik užsidaryti, o savivaldybei palanki ar savivaldybės įmonė gauna be įdirbio, be pinigų, be laiko sąnaudų, gatavą turtą, kurį reikia administruoti. Tačiau toks pakeitimas toli gražu nesąlygoja, kad gyventojams, vartotojams bus geriau.

Savivaldybių atsakingiems darbuotojams būtų galimybės pasipelnyti – atsirastų korupcijai sąlygos.

Jungtinės veiklos sutartis – viena iš valdymo formų, pagal parengtą įstatymo projektą, G.Komkos teigimu, yra naikinama, nes parašyta, kad tam reikia 100 proc. namo gyventojų pritarimo. Vienas kaimynas nepaskolino kitam druskos – tas jau piktas, nepasirašys dėl jungtinės veiklos. Jei yra koks nors nuomininkas – reikia ieškoti savininko.

Bendrijoms numatyta pirkimus organizuoti per Centrinės pirkimų organizacijos (CPO) sistemą, o ten net užsiregistruoti be konsultacijų, papildomų skambučių, neįmanoma. O yra tūkstančiai bendrijų pirmininkų, kuriems 60–70 metų, ir jie apie visa tai nieko nesupranta. Ar kiekvienam reikės samdytis po teisininką, kad užsiregistruotų ir galėtų vykdyti pirkimus?

"Mano manymu, reikėtų esamą įstatymą patvarkyti, kad ten, kur numatyta, kad galima pasikeisti pirmininką ar administratorių, būtų aprašyta ir kaip tai padaryti, o ne tik kad galima padaryti. Kad būtų aiški seka, daugiau atskaitomybės, bet protingos, o ne taip, kaip pagal tą naują įstatymą, kad reikėtų kas ketvirtį rengti susirinkimus bendrijoje. Šiandien į vieną susirinkimą žmonės neateina, o tai reiškia, kad kvorumo nėra, reikia šaukti pakartotinį. Du susirinkimai per ketvirtį, 8 per metus. Ar žmonės vaikščios? Juk į rinkimus, kurie ne taip dažnai būna, žmonės neateina. Ir ką tada daryti pirmininkui?" – svarstė G.Komka.

Jį stebina ir įstatyme numatytas siūlymas naikinti bendrijos valdybą. Jei naikinama valdyba, pirmininkas įgauna daugiau galių, gyventojų skundai keliautų ne į valdybą, o tiesiai pirmininkui. Jeigu jie dėl jo veiklos – ačiū, viso gero, neįdomu. Tada jau gyventojai rašytų savivaldybei. Jei iki šiol valdyboje dauguma skundų yra išsprendžiami, įsigaliojus įstatymui visi jie keliautų į savivaldybę. Vilniaus savivaldybė, pavyzdžiui, ir taip peržiūri tik 20 proc. to, ką gauna, mat Būsto administravimo skyriuje dirba vos 5 žmonės. Vadinasi, vien tik su bendrijomis susitvarkyti jų ten reiktų 40–50.

Diskusijų nėra

Anot G.Komkos, norėtųsi, kad tas įstatymas būtų išdiskutuotas. Penktadieninių pusryčių Aplinkos ministerijoje metu visi buvo smarkiai pasipiktinę, kad suinteresuotos grupės – ir vartotojai, ir administratoriai, ir bendrijos, ir asociacijos, ir visi kiti, susiję su butų priežiūra – nebuvo kviečiami rengiant įstatymą, nebuvo sudarytos darbo grupės. Dabar, po pristatymo Seime, neva tai daroma, tačiau nors jis bandė užsiregistruoti, taip ir nepavyko.

"Man rašo bendrijų pirmininkai, skambina ir rašo administruojančios bendrovės, siunčia savo pasiūlymus galvodamos, kad aš dalyvauju darbo grupėje. Tačiau iki šiol neturiu jokios informacijos ar aš dalyvauju, ar nedalyvauju", – sakė Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas.

Anot jo, nėra dialogo su AM, Vilniaus savivaldybė kaip nesikišo, taip ir nesikiša, nes jai taip patogu – takelį nutiesė ir džiaugiasi. Jau ne kartą skelbta, kad iš gaunamų skundų dėl daugiabučių priežiūros dabar savivaldybėje išnagrinėjama tik iki 20 proc. ir tai dažniausiai šabloniškai pacituojami kažkokie įstatymai ir išsiunčiama klausėjui, ne daugiau.

"Aš buvau parengęs įstatymo projektą, kuris buvo paremtas gyventojų realybės pagrindu, atidaviau visiems suinteresuotiems valdžios atstovams, tačiau nulis emocijų. Norisi diskusijos, norisi, kad žmonės ar organizacijos, kurie realybėje susiduria su būsto valdymu, priežiūra, būtų išgirsti, o ne nežinia kokių  interesų vedami AM klerkai prastūminėtų šitą įstatymą", – sakė G.Komka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
Matai verslininkai,suformuotas kompiuteriu sąskaitas siunčia kiekvieną mėnesį uz nieką, nieko jie juk neveikia, niekas jų nesamde.Geras" veslas",svarbiausia jeigu pasirašo sutarti dut miesto savivaldybę vadinasi turi ir atlyginimus mokestį tas su kuriuo pasirašė sutartį. Siulau susipažinti su LRC kodekso 4.84 straipsnio 11 dalim.Si straipsnio 11 dalis skirta administratorių veiklai. Kodėl nemato kas joje parasyta.Aiškiai parašyta, algas moka tas su kuo pasirašo sutarti.Ira visa pilna kitų įstatymų kuriais turi vadovautis .Ir LR konstitucijoje aiškiai apibrėžtas privatus turtas, ji valdymas, kad niekas negali valdyti ir užvaldyti nri privatų turtą nri jo bendro turto dalį. Vienų žodžių uztenka skirti ir paskirti kitiem islaikytinius.Turi visi užsidirbti neprievartaudami,žmogus turi laisva valia rinktis ko jam reikia. Sugalvoja ir daro Ką nori adminstratoriai,tegul tada mokes ir apmokes iš savo kišenės, labai teisingai.Pritariu naujam įstatymui ,nes jis reikalingas .

Tomas

Tomas portretas
Lauk UAB būsto valdas, veltedžiai prievartautojai.Neturi tureti jie išskirtinių įstatymų ,visi verslininkai turi būti vienodi prieš įstatymus.Negali jie vykdyti veiklos be sutarčių su privačiu butu savininkais. Privalo pasirašyti sutartis su Tais ,kuriem jie reikalingi ir nori pirkti paslaugas is jų. Daug teisingų komentarų nėra ką ir rašyti. Tarpininkų,prievartautoju nereikia !!!

Teis

Teis portretas
Nereikia jokių ūkio darinių registruoti daugiabučių savininkam,yra įstatymas kurio suprantu nežino komentaras,siūlau susipažinti LRC kodekso 4.82 straipsnis. Viskas jame pasakyta ,nereikalingas įstatymas LR C kodekso 4.84 straipsnis.Nereikia jokių Jungtinių veiklos sutarčių pasirašyti, jokių ūkio subjektų, pakartosiu LR C kodekas 4.82 straipsnis ,viskas, jis būtų savininkus įpareigoja rūpintis ir prižiūrėti savo ir bendrą namo turtą, prisidėti prie išlaidų namo priežiūrai ir remontui.Naudojantis Šiuo LR C kodekso 4.82 straipsnių galima pareikalauti prisidėti prie reikalingų išlaidų namo bendro turto priežiūrai ,remontui. Tarpininkai tokie kaip UAB Busto valda nereikalingi, jie ir mes neprivalome juos išlaikyti .Niekas negali paskirtį daugiabučių būtų savininkam išlaikytiniu.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių