Netenkina visų

Skaičiuojama, kad daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Dabar valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį (JVS) arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė.

Šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose: bendrijų veiklą reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas. Tačiau AM paruoštas naujas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurio tikslas, kaip teigiama, viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus. Susipažinusieji su įstatymo projektu teigė, jog kažkodėl siekiama išardyti bendrijas ir privačias bendroves, visiškai sugriauti daugiabučių priežiūros sistemą.

Nemažai pastabų įstatymo projektui turi gyventojams atstovaujantis Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka. Jis sako, kad kelių asmenų buldozeriu stumiamas įstatymas yra netinkamas, nes, pirmiausia, sukiršina visus rinkos dalyvius ir sudaro prielaidas piktnaudžiavimui bei korupcijai.

"AM žmonės parašė "rašinėlį", kuris buvo pristatytas Seime spalio mėnesį. Tai yra baisu. Vartotojų – eilinių gyventojų – teisių jis negina ir neužtikrina, kaip neužtikrina ir teisių ar normalių darbo sąlygų tiems, kas vykdo šią veiklą, prižiūri tą butų ūkį, – teigė G.Komka. – Toks įstatymas neužtikrintų sąlygų dirbti savivaldybėms. Jos, neturėdamos instrumento, teisių ar net pajėgumų, būtų apkrautos 5–6 kartus didesniu darbu, didesne atsakomybe. Savivaldybių atsakingiems darbuotojams būtų galimybės pasipelnyti – atsirastų korupcijai sąlygos."

Išgirdo: daugiabučių administratoriams pradėjus kelti balsą, AM sudarė darbo grupę, kuri rengiamo įstatymo projekto nuostatas tobulins.

Negana to, įstatymo projektas, pasak gyventojų atstovo, stumiamas buldozeriu, nors jis yra neišdiskutuotas, mažai atsižvelgta į pastabas, kurios ne kartą buvo išsakytos per AM vykstančius socialinių partnerių penktadieninius pusryčius. Įstatymo projekto rengėjai į pastabas atsako, kad "pajudino klanus". Tačiau klausimas, ar iš tiesų taip yra, jei tas įstatymas absoliučiai visų netenkina.

Pastabų gausu

"Aš darau tokią prielaidą, kad galimai yra įkurta įmonė, kuri, įsigaliojus įstatymui, taps savivaldybėms palanki. Mat pagal įstatymo projektą, jeigu bendrija ar administratorius padaro tris pažeidimus, o tai gali būti bet kas,  nes, kaip sakoma, norint ir prie stulpo galima prikibti, galų gale konkurencija yra, – fiksuojamas pažeidimas. Trys pažeidimai ir iš bendrijos, administratoriaus ar JVS turėtojų atimama licencija, o savivaldybė skiria savo administratorių. Kitaip sakant, savivaldybė įgauna galias spręsti už gyventojus", – pastebi G.Komka.

Kaip įvykiai, anot jo, gali klostytis toliau? Tarkime, įmonė Vilniuje valdo apie 260 namų. Kažkoks vadybininkas nesusitvarko – darbas nepatinka, nuotaikos nėra ar kompetencijos trūksta – ir įmonė "gauna" kažkokiame name 3 pažeidimus, iš įmonės atimama licencija, šimtas ar daugiau darbuotojų eina lauk, nes įmonei belieka tik užsidaryti, o savivaldybei palanki ar savivaldybės įmonė gauna be įdirbio, be pinigų, be laiko sąnaudų, gatavą turtą, kurį reikia administruoti. Tačiau toks pakeitimas toli gražu nesąlygoja, kad gyventojams, vartotojams bus geriau.

Savivaldybių atsakingiems darbuotojams būtų galimybės pasipelnyti – atsirastų korupcijai sąlygos.

Jungtinės veiklos sutartis – viena iš valdymo formų, pagal parengtą įstatymo projektą, G.Komkos teigimu, yra naikinama, nes parašyta, kad tam reikia 100 proc. namo gyventojų pritarimo. Vienas kaimynas nepaskolino kitam druskos – tas jau piktas, nepasirašys dėl jungtinės veiklos. Jei yra koks nors nuomininkas – reikia ieškoti savininko.

Bendrijoms numatyta pirkimus organizuoti per Centrinės pirkimų organizacijos (CPO) sistemą, o ten net užsiregistruoti be konsultacijų, papildomų skambučių, neįmanoma. O yra tūkstančiai bendrijų pirmininkų, kuriems 60–70 metų, ir jie apie visa tai nieko nesupranta. Ar kiekvienam reikės samdytis po teisininką, kad užsiregistruotų ir galėtų vykdyti pirkimus?

"Mano manymu, reikėtų esamą įstatymą patvarkyti, kad ten, kur numatyta, kad galima pasikeisti pirmininką ar administratorių, būtų aprašyta ir kaip tai padaryti, o ne tik kad galima padaryti. Kad būtų aiški seka, daugiau atskaitomybės, bet protingos, o ne taip, kaip pagal tą naują įstatymą, kad reikėtų kas ketvirtį rengti susirinkimus bendrijoje. Šiandien į vieną susirinkimą žmonės neateina, o tai reiškia, kad kvorumo nėra, reikia šaukti pakartotinį. Du susirinkimai per ketvirtį, 8 per metus. Ar žmonės vaikščios? Juk į rinkimus, kurie ne taip dažnai būna, žmonės neateina. Ir ką tada daryti pirmininkui?" – svarstė G.Komka.

Jį stebina ir įstatyme numatytas siūlymas naikinti bendrijos valdybą. Jei naikinama valdyba, pirmininkas įgauna daugiau galių, gyventojų skundai keliautų ne į valdybą, o tiesiai pirmininkui. Jeigu jie dėl jo veiklos – ačiū, viso gero, neįdomu. Tada jau gyventojai rašytų savivaldybei. Jei iki šiol valdyboje dauguma skundų yra išsprendžiami, įsigaliojus įstatymui visi jie keliautų į savivaldybę. Vilniaus savivaldybė, pavyzdžiui, ir taip peržiūri tik 20 proc. to, ką gauna, mat Būsto administravimo skyriuje dirba vos 5 žmonės. Vadinasi, vien tik su bendrijomis susitvarkyti jų ten reiktų 40–50.

Diskusijų nėra

Anot G.Komkos, norėtųsi, kad tas įstatymas būtų išdiskutuotas. Penktadieninių pusryčių Aplinkos ministerijoje metu visi buvo smarkiai pasipiktinę, kad suinteresuotos grupės – ir vartotojai, ir administratoriai, ir bendrijos, ir asociacijos, ir visi kiti, susiję su butų priežiūra – nebuvo kviečiami rengiant įstatymą, nebuvo sudarytos darbo grupės. Dabar, po pristatymo Seime, neva tai daroma, tačiau nors jis bandė užsiregistruoti, taip ir nepavyko.

"Man rašo bendrijų pirmininkai, skambina ir rašo administruojančios bendrovės, siunčia savo pasiūlymus galvodamos, kad aš dalyvauju darbo grupėje. Tačiau iki šiol neturiu jokios informacijos ar aš dalyvauju, ar nedalyvauju", – sakė Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas.

Anot jo, nėra dialogo su AM, Vilniaus savivaldybė kaip nesikišo, taip ir nesikiša, nes jai taip patogu – takelį nutiesė ir džiaugiasi. Jau ne kartą skelbta, kad iš gaunamų skundų dėl daugiabučių priežiūros dabar savivaldybėje išnagrinėjama tik iki 20 proc. ir tai dažniausiai šabloniškai pacituojami kažkokie įstatymai ir išsiunčiama klausėjui, ne daugiau.

"Aš buvau parengęs įstatymo projektą, kuris buvo paremtas gyventojų realybės pagrindu, atidaviau visiems suinteresuotiems valdžios atstovams, tačiau nulis emocijų. Norisi diskusijos, norisi, kad žmonės ar organizacijos, kurie realybėje susiduria su būsto valdymu, priežiūra, būtų išgirsti, o ne nežinia kokių  interesų vedami AM klerkai prastūminėtų šitą įstatymą", – sakė G.Komka.

Būtinas dėmesys

Vienos iš daugiabučius administruojančių bendrovių, UAB "Servico", direktorė Aistė Grigaitienė "Vilniaus dienai" teigė, kad daugiabučių valdymą iš naujo reglamentuojančio įstatymo projektas yra realybės neatspindintis ir visą pastatų administravimo bei priežiūros sistemą griaunantis sumanymas. Daugiabučiuose namuose gyvena daugiau kaip 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl, jos įsitikinimu, šią temą Seimas turėtų nagrinėti atidžiau.

60 proc. – skaičiuojama, kad daugiabučiuose gyvena maždaug tiek visų Lietuvos gyventojų.

"Esame gana nedidelę rinkos dalį Vilniuje aptarnaujanti įmonė ir aktyviai į įstatymo projekto pataisų siūlymus nesame įsitraukę. Jeigu reikėtų daugiau administratorių įsitraukimo, esame pasiruošę atstovauti ir ginti verslo bei savo klientų interesus, – sakė A.Grigaitienė. – Dabartinė įstatymo projekto versija yra žalinga tiek administruojančioms įmonėms, tiek bendrijoms. Tarp klientų turime bendrijų, kurios mus samdo visapusiškai priežiūrai, o pirmininkas yra gyventojų atstovas įvairiems formalumams. Sužinoję, kokios sankcijos lauktų pirmininkų priėmus įstatymą, ne vienas mus perspėjo, kad iš pareigų trauksis. Taigi akivaizdu, kad projektas yra tiesiog neadekvatus.

Darome prielaidą, kad įstatymo projektas yra tam tikra manipuliacija visuomene. Daugiabučių administravimą reikia skaidrinti, bet įstatymo projektas privalo būti rengiamas įtraukiant visas suinteresuotas grupes."

Rengtas nelegaliai?

"Vilniaus dienos" kalbintas Lietuvos būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis teigė, jog įstatymo projektas AM darbuotojų yra rengtas nelegaliai, o registruotas dviejų Seimo narių – aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos ir Seimo nario Lauro Stacevičiaus.

"AM darbuotojai jį rengė, tikėtina, darbo laiku, galbūt ir teisėtai pagal ministerijos planus, bet pagal AM nuostatus tokius projektus ministerija turi teikti Vyriausybei, o ne kažkokiam Seimo nariui, – teigė teisininkas. – Ministerija nerengia Seimo nariams dokumentų, ji rengia Vyriausybei siūlymus, o pateikus juos Vyriausybei, įsijungia derinimo mechanizmas: visi jį mato, žino, teikia pastabas, kol įgauna kažkokio dokumento pavidalą, jis būna išdiskutuojamas. Šiuo atveju viskas buvo daroma slaptai, niekas nieko nežinojo, projektą pamatė tik tada, kai jis buvo įregistruotas Seime."

A.Glodenio manymu, įstatymo projekte aibė visokių problemų, iki tokių absurdų, kad bendrijoje, pavyzdžiui, gali būti vienas narys. Jeigu mažiau nei vienas, bendrija turi būti likviduojama. Kas likviduos bendriją?

Dar yra keli straipsniai, kur savivaldybei suteikiama teisė skirti baudas iki 6 tūkst. eurų. O Administracinių nusižengimų kodeksas sako – jeigu sankcija didesnė nei 1,5 tūkst. eurų, bylas nagrinėja tik teismai.

"Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas atliks kažkokius darbus profilaktiškai, kad neįvyktų avarija, gyventojai gali nepatvirtinti tos atliktų darbų ataskaitos ir valdytojas už juos turės sumokėti iš savo kišenės, nors galbūt išgelbėjo pastatą nuo didelės avarijos. Bendrojo naudojimo objekto valdytojai skatinami geriau nieko nedaryti", – įžvelgė A.Glodenis.

Tamsu: gyventojų atstovai būgštauja, kad įstatymas dėl daugiabučių vėl rengiamas slaptai, neaptariant nuostatų su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Dar vienas absurdas – siūlymas panaikinti bendrijos valdybą ir palikti vienam bendrijos pirmininkui visą krūvį. Negana to, pavesti jam vietoj vieno ataskaitinio susirinkimo rengti keturis ketvirtinius ir vieną metinį – atsiskaitymo. Kai apskritai į vieną žmonės neateina, ypač jeigu name viskas gerai.

Anot Lietuvos būsto rūmų atstovo, gyventojai skundžiasi administratoriais – taip, kad nesiskųstų, nebūna. Parengto dokumento Aiškinamajame rašte rašoma, kad, jų duomenimis, dėl bendrijų veiklos būna apie 1,5 tūkst. skundų per metus, dėl administratorių – panašiai, o nubausta valdytojų – 10 kartų mažiau. Tačiau kas darysis, kai atsiras toks įstatymas, kuriame parašyta, kad už trečią nuobaudą administratorius praranda visą verslą tame mieste? Teisininko manymu, administratoriai, kuriems gresia verslo netekimas, atkišę maišelį eis į savivaldybę, kad tik ši neskirtų trečios baudos. Kitaip sakant, landa savivaldybėje korupcijai.

"Mes teikėme prašymą Seimo valdybai, Seniūnų sueigai įstatymo projekto nesvarstyti Seimo salėje, pateikimo neatlikti, prašyti, kad atsiimtų iniciatoriai. Reaguojant gal į tai, gal į įvairių susijusių organizacijų pasipiktinimą, buvo suorganizuotas susitikimas AM. Kiek teko girdėti, ministerija jau lyg ir rengia naują projektą. Jį, kiek suprantu, vėl pamatysim tik tada, kai bus įregistruotas. Vėl viskas daroma slaptai", – sakė A.Glodenis.

Turi savų argumentų

"Vilniaus diena" pasiteiravo vieno įstatymo projekto rengėjų – AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresniojo patarėjo Ramūno Šveikausko – kaip jis vertina įvairių susijusių sričių specialistų nuogąstavimus ir pastabas dėl parengto projekto.

R.Šveikausko atsiųstuose atsakymuose teigiama, jog daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu siekiama apriboti valdytojų savivalę, galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais, o tai, suprantama, piktina valdytojus. Pavyzdžiui, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už nupirktas prekes ar darbus valdytojai turėtų atsiskaityti gyventojams. Valdytojai priešinasi tokiai iniciatyvai, motyvuodami verslo žlugdymu ir neadekvačiai didinama administracine našta. AM nuomone, atsiskaityti gyventojams būtina.

Paklaustas, ar vertinta, kas realiai galės perimti šimtų daugiabučių administravimą, jei kokiai įmonei būtų panaikinta licencija, AM atstovas teigė, jog visų pirma tikimasi, kad administravimo paslaugas teikiančios bendrovės tinkamai vykdys savo pareigas. O savivaldybės institucija, siekdama pašalinti administratorių iš rinkos, turės konstatuoti, kad administratorius panaudojo gyventojų lėšas ne pagal paskirtį, neteikė jiems informacijos, išrašė sąskaitą nesant tam teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad savo įgaliojimais piktnaudžiaujančiam administratoriui turėtų būti uždrausta tam tikrą laiką tęsti veiklą. Antra – pareiga tinkamai valdyti ir prižiūrėti bendrąją nuosavybę yra numatyta butų ir kitų patalpų savininkams, kurie jai valdyti gali ne tik samdyti administratorių, tačiau įsteigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir patys vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Įstatymo projekte yra siūloma numatyti, kad bendrijų steigimo išlaidos būtų kompensuojamos.

R.Šveikauskas taip pat pažymėjo, jog įstatymo projekte nėra numatyta, kad bendrijų pirmininkai būtų atsakingi savo lėšomis už pirkinius. Tačiau tokiu atveju, jeigu pirkimai bus įvykdyti neturint tam teisinio pagrindo (nesant savininkų sprendimo pirkti), jeigu pirkiniai įgyti už didesnę kainą, negu buvo nuspręsta gyventojų, taip pat kai pirkiniai buvo įgyti kitu būdu, negu buvo nusprendę savininkai, valdytojas už pirkinius turės susimokėti pats.

"Akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas ar administratorius, kuris iš esmės yra samdomas vykdyti savininkų valią, ją pažeidęs turi prisiimti atsakomybę. Manome, kad tik nesąžiningi bendrijų pirmininkai gali prieštarauti tokiai iniciatyvai", – teigė vienas įstatymo projekto rengėjų.

Pasak AM atstovo, įstatymo projektu nebus siūloma naikinti bendrijų valdybų. O reikalavimas, kad jungtinės veiklos sutartimi turtas gali būti valdomas tik pritarus 100 proc. narių – visiškai normalus. Mat JVS dalyviai, kai du ar daugiau partnerių kooperuoja savo turtą, darbą ar žinias, ir turi būti aktyvūs bei veikti visų partnerių bendrų interesų labui.