- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būtinas dėmesys
Vienos iš daugiabučius administruojančių bendrovių, UAB "Servico", direktorė Aistė Grigaitienė "Vilniaus dienai" teigė, kad daugiabučių valdymą iš naujo reglamentuojančio įstatymo projektas yra realybės neatspindintis ir visą pastatų administravimo bei priežiūros sistemą griaunantis sumanymas. Daugiabučiuose namuose gyvena daugiau kaip 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl, jos įsitikinimu, šią temą Seimas turėtų nagrinėti atidžiau.
60 proc. – skaičiuojama, kad daugiabučiuose gyvena maždaug tiek visų Lietuvos gyventojų.
"Esame gana nedidelę rinkos dalį Vilniuje aptarnaujanti įmonė ir aktyviai į įstatymo projekto pataisų siūlymus nesame įsitraukę. Jeigu reikėtų daugiau administratorių įsitraukimo, esame pasiruošę atstovauti ir ginti verslo bei savo klientų interesus, – sakė A.Grigaitienė. – Dabartinė įstatymo projekto versija yra žalinga tiek administruojančioms įmonėms, tiek bendrijoms. Tarp klientų turime bendrijų, kurios mus samdo visapusiškai priežiūrai, o pirmininkas yra gyventojų atstovas įvairiems formalumams. Sužinoję, kokios sankcijos lauktų pirmininkų priėmus įstatymą, ne vienas mus perspėjo, kad iš pareigų trauksis. Taigi akivaizdu, kad projektas yra tiesiog neadekvatus.
Darome prielaidą, kad įstatymo projektas yra tam tikra manipuliacija visuomene. Daugiabučių administravimą reikia skaidrinti, bet įstatymo projektas privalo būti rengiamas įtraukiant visas suinteresuotas grupes."
Rengtas nelegaliai?
"Vilniaus dienos" kalbintas Lietuvos būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis teigė, jog įstatymo projektas AM darbuotojų yra rengtas nelegaliai, o registruotas dviejų Seimo narių – aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos ir Seimo nario Lauro Stacevičiaus.
"AM darbuotojai jį rengė, tikėtina, darbo laiku, galbūt ir teisėtai pagal ministerijos planus, bet pagal AM nuostatus tokius projektus ministerija turi teikti Vyriausybei, o ne kažkokiam Seimo nariui, – teigė teisininkas. – Ministerija nerengia Seimo nariams dokumentų, ji rengia Vyriausybei siūlymus, o pateikus juos Vyriausybei, įsijungia derinimo mechanizmas: visi jį mato, žino, teikia pastabas, kol įgauna kažkokio dokumento pavidalą, jis būna išdiskutuojamas. Šiuo atveju viskas buvo daroma slaptai, niekas nieko nežinojo, projektą pamatė tik tada, kai jis buvo įregistruotas Seime."
A.Glodenio manymu, įstatymo projekte aibė visokių problemų, iki tokių absurdų, kad bendrijoje, pavyzdžiui, gali būti vienas narys. Jeigu mažiau nei vienas, bendrija turi būti likviduojama. Kas likviduos bendriją?
Dar yra keli straipsniai, kur savivaldybei suteikiama teisė skirti baudas iki 6 tūkst. eurų. O Administracinių nusižengimų kodeksas sako – jeigu sankcija didesnė nei 1,5 tūkst. eurų, bylas nagrinėja tik teismai.
"Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas atliks kažkokius darbus profilaktiškai, kad neįvyktų avarija, gyventojai gali nepatvirtinti tos atliktų darbų ataskaitos ir valdytojas už juos turės sumokėti iš savo kišenės, nors galbūt išgelbėjo pastatą nuo didelės avarijos. Bendrojo naudojimo objekto valdytojai skatinami geriau nieko nedaryti", – įžvelgė A.Glodenis.
Tamsu: gyventojų atstovai būgštauja, kad įstatymas dėl daugiabučių vėl rengiamas slaptai, neaptariant nuostatų su visomis suinteresuotomis pusėmis.
Dar vienas absurdas – siūlymas panaikinti bendrijos valdybą ir palikti vienam bendrijos pirmininkui visą krūvį. Negana to, pavesti jam vietoj vieno ataskaitinio susirinkimo rengti keturis ketvirtinius ir vieną metinį – atsiskaitymo. Kai apskritai į vieną žmonės neateina, ypač jeigu name viskas gerai.
Anot Lietuvos būsto rūmų atstovo, gyventojai skundžiasi administratoriais – taip, kad nesiskųstų, nebūna. Parengto dokumento Aiškinamajame rašte rašoma, kad, jų duomenimis, dėl bendrijų veiklos būna apie 1,5 tūkst. skundų per metus, dėl administratorių – panašiai, o nubausta valdytojų – 10 kartų mažiau. Tačiau kas darysis, kai atsiras toks įstatymas, kuriame parašyta, kad už trečią nuobaudą administratorius praranda visą verslą tame mieste? Teisininko manymu, administratoriai, kuriems gresia verslo netekimas, atkišę maišelį eis į savivaldybę, kad tik ši neskirtų trečios baudos. Kitaip sakant, landa savivaldybėje korupcijai.
"Mes teikėme prašymą Seimo valdybai, Seniūnų sueigai įstatymo projekto nesvarstyti Seimo salėje, pateikimo neatlikti, prašyti, kad atsiimtų iniciatoriai. Reaguojant gal į tai, gal į įvairių susijusių organizacijų pasipiktinimą, buvo suorganizuotas susitikimas AM. Kiek teko girdėti, ministerija jau lyg ir rengia naują projektą. Jį, kiek suprantu, vėl pamatysim tik tada, kai bus įregistruotas. Vėl viskas daroma slaptai", – sakė A.Glodenis.
Turi savų argumentų
"Vilniaus diena" pasiteiravo vieno įstatymo projekto rengėjų – AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresniojo patarėjo Ramūno Šveikausko – kaip jis vertina įvairių susijusių sričių specialistų nuogąstavimus ir pastabas dėl parengto projekto.
R.Šveikausko atsiųstuose atsakymuose teigiama, jog daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu siekiama apriboti valdytojų savivalę, galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais, o tai, suprantama, piktina valdytojus. Pavyzdžiui, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už nupirktas prekes ar darbus valdytojai turėtų atsiskaityti gyventojams. Valdytojai priešinasi tokiai iniciatyvai, motyvuodami verslo žlugdymu ir neadekvačiai didinama administracine našta. AM nuomone, atsiskaityti gyventojams būtina.
Paklaustas, ar vertinta, kas realiai galės perimti šimtų daugiabučių administravimą, jei kokiai įmonei būtų panaikinta licencija, AM atstovas teigė, jog visų pirma tikimasi, kad administravimo paslaugas teikiančios bendrovės tinkamai vykdys savo pareigas. O savivaldybės institucija, siekdama pašalinti administratorių iš rinkos, turės konstatuoti, kad administratorius panaudojo gyventojų lėšas ne pagal paskirtį, neteikė jiems informacijos, išrašė sąskaitą nesant tam teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad savo įgaliojimais piktnaudžiaujančiam administratoriui turėtų būti uždrausta tam tikrą laiką tęsti veiklą. Antra – pareiga tinkamai valdyti ir prižiūrėti bendrąją nuosavybę yra numatyta butų ir kitų patalpų savininkams, kurie jai valdyti gali ne tik samdyti administratorių, tačiau įsteigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir patys vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Įstatymo projekte yra siūloma numatyti, kad bendrijų steigimo išlaidos būtų kompensuojamos.
R.Šveikauskas taip pat pažymėjo, jog įstatymo projekte nėra numatyta, kad bendrijų pirmininkai būtų atsakingi savo lėšomis už pirkinius. Tačiau tokiu atveju, jeigu pirkimai bus įvykdyti neturint tam teisinio pagrindo (nesant savininkų sprendimo pirkti), jeigu pirkiniai įgyti už didesnę kainą, negu buvo nuspręsta gyventojų, taip pat kai pirkiniai buvo įgyti kitu būdu, negu buvo nusprendę savininkai, valdytojas už pirkinius turės susimokėti pats.
"Akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas ar administratorius, kuris iš esmės yra samdomas vykdyti savininkų valią, ją pažeidęs turi prisiimti atsakomybę. Manome, kad tik nesąžiningi bendrijų pirmininkai gali prieštarauti tokiai iniciatyvai", – teigė vienas įstatymo projekto rengėjų.
Pasak AM atstovo, įstatymo projektu nebus siūloma naikinti bendrijų valdybų. O reikalavimas, kad jungtinės veiklos sutartimi turtas gali būti valdomas tik pritarus 100 proc. narių – visiškai normalus. Mat JVS dalyviai, kai du ar daugiau partnerių kooperuoja savo turtą, darbą ar žinias, ir turi būti aktyvūs bei veikti visų partnerių bendrų interesų labui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą6
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...