Kaip valgyti vėžius?

Vėžys iš indo imamas pirštais ir pasidedamas savo lėkštėn. Čia, paėmę jį abiem rankom, atskiriam kaklelį nuo kūno. Dabar, pasinaudodami tam tikru nedideliu peiliu, pašalinam kiautą. Kaklelio žiedai perpiaunami ir nuimami. Ant nulupto kaklelio matosi juoda gyslelė. Ties ja reikia lengvai įpiauti peiliu ir paskui ją pašalinti. Kaklelį galima valgyti paimant šakute. Nuo kūno reikia nulupti nugaros kiautą ir išmesti tulžį. Valgyti galima tik baltą mėsą. Kojos atidaromos peiliu ir iš jų išimama mėsa. Daryti atsargiai, kad nesusimaltų mėsa. Vėžiams valgyti reikia įpratimo. Mažiausias neatsargumas — ir ištryškusi iš vėžio sunka gali aptaškyti mūsų drabužius ir staltiesę. Taigi, ko negalime peiliu padaryti, darykime pirštais.

Austres?

Austrė pasidedama į lėkštę. Kairiąja ranka laikoma austrė, o dešiniąja su tam tikra šakute atskiriama tamsioji jos kūnelio dalis. Ji lengvai atsiskiria. Iš austrės vidurio įpiovus šakute išimama žarnelė. Dabar aštriuoju šakutės šonu atskiriam austrę nuo kiauto ir valgom. Dažnai tenka matyti su kiautu pakeliant prie burnos ir austrę išimant lūpomis. Pagal skonį užlašiname keletą lašų citrinos.

Ikrus?

Ikrų, kaip ir žuvies, negalima liesti geležiniu peiliu. Prie ikrų dažnai duodama pakepinta duona. Iš dėžutės paimama truputis ikrų ir įsidedama sau į lėkštę. Ant duonos užsitepama sviesto ir tam tikru peiliu ar šakute užsidedama ikrų. Prie ikrų taip pat duodama citrina. Kiekvienas pagal savo skonį užsilašina keletą lašų citrinos sunkos.

Kaunas, 1934 m.