Nustatydama pensijos dydį "Sodra" reikalauja pateikti stažą įrodančius dokumentus, tačiau neretai tai būna neįmanoma, nes po 1990 m. likviduotų įmonių dokumentai išblaškyti po archyvus, o kai kurie – dingę.

Bandys įrodyti, kad dirbo

Būsimos pensijos reikalais pradėjęs rūpintis būsimos 47-erių kaunietis Audrūnas Visockas atsidūrė keblioje padėtyje. Įrodymų apie tai, kad studijų metais dirbo kino teatre "Santaka", – nėra.

"Sodros" darbuotojai reikalauja dokumentų, kurie patvirtintų faktą, bet tų dokumentų nėra nė viename archyve. Niekas nesaugo likviduotos "Santakos" bylų", – savo problemą dėstė A.Visockas.

Kino teatre "Santaka" vyras, kaip pats teigė, kelerius metus dirbo kino mechaniku. "Po paskaitų Veterinarijos akademijoje vakarus leisdavau kine, iki paskutinio seanso. Įdėdavau juostą į grotuvą ir žiūrėdavau, kad viskas veiktų sklandžiai", – prisiminimais dalijosi vyriškis. Jis aiškina buvęs atsakingas ir už muziką, kuri skambėdavo prieš kino seansą. Prisiminė kartą net gavęs papeikimą dėl netinkamos muzikos. Tuomet buvo buvo leidžiama groti tik sovietų estrados atlikėjų kūrinius, o Audrūnas pasakoja surizikavęs kino teatrą tais laikais mėgusius Kauno menininkus pamaloninti Amerikos lietuvių atsiųstais įrašais.

Archyvuose dokumentų neranda

A.Visockas išvaikščiojo visus Kauno miesto ir apskrities archyvus, bet visuose jam buvo atsakyta vienodai: duomenų apie buvusios "Santakos" darbuotojus ir apskritai apie anuomet veikusią įmonę nėra. Esą jie dingę. Ko gero, jų archyvams nepristatė kino teatrą likvidavusi įstaiga.

"Jeigu neįrodysiu, kad dirbau, gausiu mažesnę pensiją, negu priklauso, – tai būtų neteisinga", – įsitikinęs A.Visockas.

Įrodyti, kad anuomet dirbo kino teatre, būtų nelengva, nes su daugeliu bendradarbių, kurie galėtų patvirtinti, jog vyras dirbo "Santakoje", ryšiai nutrūkę. Esą anuomet kino teatrą buvo pamėgę geru skoniu pasižymėję miestiečiai. Jie po kelis kartus žiūrėdavo 1985-ųjų Adryane Lyne susuktą romantinę dramą "Devynios su puse savaitės" ir pagal tais laikais populiarų Arkadijaus ir Boriso Strugackių mokslinės fantastikos romaną "Iškyla šalikelėje" režisieriaus Andrejaus Tarkovskio sukurtą daugiaprasmį filmą "Stalkeris" (1979).

"Sodra": reikia įrodymų

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos "Sodros" Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja pensijoms Jurgita Bumbulienė supranta, kokioje nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūręs šis kaunietis. Tačiau esą panašių rūpesčių turi ne jis vienas – nežinia, kur saugomi ne tik "Santakos", bet ir kai kurių kitų nebeveikiančių kino teatrų, pavyzdžiui, "Laisvės", archyviniai dokumentai.

J.Bumbulienės teigimu, prašymą skirti pensiją asmuo turi pateikti viename "Sodros" skyrių. Būtina pateikti ir darbo knygelę, kurią sovietmečiu turėjo kiekvienas dirbantysis. Apskaičiuojant stažą ir pensijos dydį naudojami darbo knygelėje pateikti duomenys iki 1995 m. Jeigu darbo knygelę žmogus yra pametęs, jis turėtų kreiptis į buvusią darbovietę, kad ši patvirtintų darbo santykius. Esą jeigu įmonė yra likviduota, reikalingos informacijos reikia ieškoti archyvuose.

O jeigu juose informacijos nėra, asmuo gali kreiptis į teismą, kuris aiškintųsi, ar tikrai buvo dirbama ir kiek tuomet žmogus uždirbdavo.

"Jeigu nepavyktų įrodyti, kiek asmuo uždirbo, skaičiuotume minimalią pensiją", – apie metodiką kalbėjo "Sodros" darbuotoja.

"Santakos" byla – tuščia

Kauno miesto savivaldybės archyvo vyriausiajai specialistei Vitalijai Kelmelytei nepavyko rasti archyvinių dokumentų apie kino teatrą "Santaka".

"Neperdavė, tai ir neturime, – konstatavo ji. – Jeigu įstaiga, kuri likvidavo kino teatrą, neperdavė mums dokumentų, jie ir negalėjo atsirasti pas mus."

Esą kai kurių kitų sovietmečiu veikusių kino teatrų archyviniai dokumentai yra saugomi. Kauno miesto savivaldybės archyve galima pavartyti "Pasakos" kino teatro dokumentus.

"Domėkitės Archyvų departamente Vilniuje, gal pas juos nukeliavo", – patarė specialistė.

Tačiau Lietuvos archyvų departamento generalinis direktorius Vidas Grigoraitis sako, kad jo įstaigoje ieškoti "Santakos" dokumentų yra tas pats, kas tikėtis stebuklo.

"Paskutinis stebuklas – Mėnulyje rastas vanduo. Daugiau stebuklų nežinau. Jeigu tų dokumentų nėra Kauno savivaldybės archyve, tai jokiame kitame archyve jų ir negalite rasti. Dokumentai negalėjo nukeliauti nei į Vilnių, nei į Kėdainius, nei į Panevėžį", – pastebėjo V.Grigoraitis.

Jis įsitikinęs, kad problema susidarė dėl tam tikrų asmenų aplaidaus darbo. Jam tikėtina, kad savo darbo tinkamai neatliko tuomečiai savivaldybės tarnautojai. Archyvų departamento vyriausioji specialistė Daina Čenytė pabrėžė, kad anuomet kino teatrus Kaune valdė Kinofikacijos skyrius, kuris po 1990 m. buvo reorganizuotas arba privatizuotas. Teoriškai, jos manymu, informacija apie darbo stažą ir darbo užmokestį turėtų būti saugoma Kauno miesto savivaldybės archyve.

Arkivyskupijoje – irgi nėra

Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento direktorė Virginija Žuromskaitė negalėjo pasakyti, kas likvidavo kino teatrą "Santaka".

"1990 m. kino teatro pastatas grąžintas Arkivyskupijos kurijai, o kas nutiko kino teatrą valdžiusiai bendrovei ir kur saugomi jos dokumentai, duomenų bazėje neparašyta", – aiškino V.Žuromskaitė.

Esą sovietmečiu visas turtas buvo valdiškas, todėl, ardant įmonę, jos dokumentai galėjo nukeliauti įvairiomis kryptimis.

"Galbūt netgi ministerijų archyvuose galėjo atsidurti", – svarstė V.Žuromskaitė.

"Kauno dienos" žiniomis, uždarius kino teatrą Senamiestyje esantis pastatas buvo paverstas laikinu organizacijos "Caritas" sandėliu. Čia buvo saugoma gauta labdara.

Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas teigė, kad po 1990-ųjų kurijai buvo grąžintas tik pastatas. Esą jokie kino teatro dokumentai kartu perduoti nebuvo.

Po savaitę trukusių paieškų Kauno valdininkams pavyko surasti kino teatro darbuotojo A.Visocko darbo "Santakos" kino teatre dokumentus. Pasirodo, jie buvo saugomi Vaižganto mokykloje įsikūrusiame Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus archyve.