Didžiulį kryžių Žalgirio mūšiui sukūręs menininkas Artūras Šlipavičius labiausiai bijo būti neišklausytas. Lenkija jo meno kūrinį į iškilmes priimti atsisakė – įspūdingas kryžius liko stovėti namų kieme.

"Vienas dalykas yra tuomet, kai tavo menas pasmerkiamas, kai jis jau sukurtas. Bet baisiausia menininkui būti neišklausytam, prarasti savo auditoriją. Kaip Stradivarijus kūrė uždarytas vienuolyne ir nežinojo – gal jo smuikais kokios beždžionės groja?" – penktadienio popietę prisėdęs pavėsyje Katedros aikštėje kalbėjo A.Šlipavičius.

Pastarosios dienos jam turėjo būti kitokios. Ketverius metus kasdien jis kūrė Žalgirio mūšiui skirtą 6,5 m aukščio kryžių, kurio viziją išvydo sapnuose.

Tikėjosi pastatyti jį Lenkijoje, Žalgirio mūšio vietoje, per 600-ąsias mūšio metines. Pasiūlęs šią idėją Lietuvoje, palaikymo nesulaukė – visi tik siuntinėjo vieni nuo kitų, tačiau susirašinėjimas su lenkais, jų muziejais leido tikėtis, kad sumanymas vis dėlto pavyks.

Kai darbas jau buvo baigtas, o iki minėjimo Lenkijoje buvo likusi savaitė, A.Šlipavičius į savo sodybą pasikvietė Vilniaus vicemerą Gintautą Babravičių. Šiam kryžius patiko ir jis sutiko skirti 3 tūkst. litų, kad kūrinys būtų nuvežtas į Lenkiją. Tačiau pinigų taip ir neprireikė – lenkai atsisakė priimti menininko kūrinį.

"Šiuo metu aš turėjau jau grįžti iš Žalgirio mūšio iškilmių ir vežti savo kūrinį į kitą miestelį Lenkijoje. Tačiau ten sugedo kondicionavimo sistema, užpuolė karščiai ir paroda buvo atšaukta. Draugai surengė išlydėtuves, o aš niekur neišvažiavau. Net sakiau, kad nereikia man pačiam važiuoti – tik mano meną nuvežkite. Net pavardės savo buvau neužrašęs, tik norėjau atlikti pareigą Lietuvai", – apgailestavo menininkas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad paguodos jam nereikia – tiesiog jį ima pyktis, nes niekam nerūpi bent pasidomėti, ką jis sukūrė. Norėjo pristatyti savo kūrinį per Žalgirio mūšio minėjimo iškilmes Katedros aikštėje, tačiau nieko tai nesudomino.

A.Šlipavičius kitą savaitę ruošiasi susitikti su Prezidente Dalia Grybauskaite: "Nebūčiau to daręs, bet neseniai ji pasakė, kad nesiaukotume dėl Lietuvos, nežūtume dėl jos, o ją kurtume. Aš ir sukūriau. O gavau tik antausius. Ir iš Lietuvos, ir iš Lenkijos."

Kad ir kaip būtų, menininkas tiki, kad jo kūrinys savo vietą ras. "Vienaip ar kitaip menas randa savo namus, gal mano vaikai gaus atlygį iš kokio šeicho", – šypsojosi jis ir džiaugėsi, kad jam pačiam kol kas visko užtenka – turi mylimą šeimą ir yra kūrybingas.

Kūrinio idėja

A.Šlipavičius pasakoja, kad jo sukurtą kryžių sudaro trys dimensijos – praeitis, dabartis ir ateitis. Praeitį simbolizuoja nukirstos galvos. Ateitį – virš kryžiaus esanti karūna ir dviejų susiglaudusių žmonių, besimeldžiančių už žuvusiuosius, galvos. Dabartį – vitražas, pagamintas iš rubino ir stiklo. Visą kūrinį susieja jį perliejančios lietuviškos trispalvės spalvos.