Jei ieškote ekologiško maisto, skalbimo miltelių, veikiausiai ilgainiui užsimanysite ir ekologiško namo. Bet iš pradžių galbūt užteks ir tokių baldų. O baldų reklamose vis dažniau išnyra magiškas žodis "ekologiškas".

"Slieko" testas

Koks baldas ekologiškas: ar tas, kuris pagamintas taip, kad nenukentėjo nė vienas medis, ar tas, kuris stovėdamas svetainėje neskleidžia formaldehido garų? Ar apskritai yra ekologiškų baldų?

"Ekologiškas baldas toks, kuris savo gyvenimo pabaigoje virsta krūvele komposto, kuriame galiausiai ims šeimininkauti sliekai ir kurio gamyboje nė vienas sliekas nežūsta", – tokią apibrėžtį sufleravo Darius Jucys, medienos gaminių ir gamybos technologijų ekspertas.

Tiems, kas nesuprato, ekspertas patikslino: "Ekologija prasideda jau kertant mišką. Reikia stengtis ūkininkauti taip, kad gamtai būtų padaryta kuo mažiau žalos. Jei medyje yra paukščio lizdas, jo negalima kirsti. Apskritai kertant mišką dalis medžių turi būti palikta stovėti. Taip saugoma gyvūnija, paliekama galimybė nutūpti paukščiams."

Jei iš medienos pagamintas baldas sugebės natūraliai supūti ir priglausti sliekus bei kitą gyvūniją, vadinasi, jis išties ekologiškas. Tai galėtų būti stalas, kurio kojos pagamintos iš apvalių ištisinių rąstų, stalviršis – iš pusiau perpjauto rąsto.

Jei tik daugiau pajudiname pirštą gamindami baldą, tai jau nebe ekologija. Nes gamindami mašinomis teršiame aplinką. Jei norime, kad natūralios medienos stalas būtų lygaus it stiklas paviršiaus, kad nesimatytų nė vienos šakelės, nė vienos medžio ydos – tai nėra ekologiškas požiūris, įsitikinę specialistai.

Beje, natūralios medienos baldams gaminti reikia itin daug medžių, nes šakos, kitos ydingomis laikomos vietos yra išpjaustomos. Tai išpučia ir medienos baldų kainą.

Drožlės laimi?

Neįperkantiems kvapnių, rievėmis išmargintų natūralių baldų lieka rinktis pakaitalus – kone perpus pigesnes komodas, spinteles ir stalus iš drožlių plokščių. Tai gana pigi ir kokybiška žaliava, tačiau blogai tai, kad kieta lenta drožlės virsta naudojant klijus, išskiriančius žmogui kenksmingą formaldehidą. Ir nors tų kenksmingų medžiagų kiekis nepažeidžia ES nustatytų normų, gamintojai ieško technologinių būdų, kaip ištaisyti šį trūkumą.

Gaminant baldus ant drožlių plokštės klijuojama apdailos medžiaga. Iki šiol ji buvo klijuojama formeldehido turinčiais klijais, dabar daugelis fabrikų pereina prie ekologiškesnių – polivinilacetato (PVA) klijų.

Praėjus metams ar dvejiems kenksmingos medžiagos iš drožlinių baldų būna išgaravusios. Tačiau utilizuojant tokį baldą vėl iškyla ekologiškumo klausimas. Racionaliausia nebenaudojamus drožlių plokščių baldus perdirbti – susmulkinti ir gaminti naujas plokštes. Kai kurie užsienio gamintojai tai jau daro.

"Tačiau natūraliai šis baldas gamtoje nesuirs, sliekai jame tikrai negyvens", – apgailestavo D.Jucys, kurio įsitikinimu, aplinkai nekenksmingas baldas turi virsti kompostu.

Mokslininkai įspėja, kad drožlių plokščių baldų negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius ar kūrenti. Juos reikėtų nugabenti į specialias stambių atliekų surinkimo aikšteles.

Drožlių plokštės nusileidžia natūraliai medienai ir vertinant darbo sąnaudas – joms gaminti sueikvojama daugiau energijos, taip pat iškastinio kuro. Tad drožlių plokštės planetos negelbsti.

Neverta pasiduoti madai

Natūralumu besipuikuojantys medienos baldai dažnai turi trūkumų, neleidžiančių jiems vadintis ekologiškais. Daugelio jų gamybai papildomai naudojamas aliuminis, plienas, plastikas – pastarųjų detalių gamyba ekologiškumu neišsiskiria.

"Jei man reikėtų parduoti baldą, su savo žiniomis galėčiau įbrukti pirkėjui kaip itin ekologišką. Jei man pardavinėtų tą patį baldą, panaudodamas savo žinias įrodyčiau pardavėjui, kad jis visai neekologiškas", – juokėsi D.Jucys.

Mokslininkai vartotojus ramina: kad ir kaip pagamintas baldas, didelio pavojaus vartotojui jis nekelia. Renkantis baldą dažniausiai vadovaujamasi kaina, mada, išvaizda, įmantrumu, požiūriu. Gali būti ir taip, kad parduotuvėje kaip ekologiškas pristatomas baldas buvo gaminamas visiškai nesivadovaujant ekologiškumo filosofija.

Nepaisant visų "už" ir "prieš", dauguma pirkėjų visada pirmenybę teiks natūralios medienos baldams. Nes nieko nėra šilčiau už medieną, tai yra atsinaujinanti žaliava, baldų gamyboje neužleisianti pirmų pozicijų nei stiklui, nei metalui, nei plastikui.

Iš masyvo pagamintas baldas visame pasaulyje laikomas vertingesniu, nei pagamintas iš drožlių. Kurį baldą prižiūrėti lengviau, kuris bus tinkamas naudoti ilgiau, medienos specialistai vienareikšmiškai atsakyti negali. Baldo priežiūrą, atsparumą mechaniniams pažeidimams lemia jo apdaila. Natūrali mediena galbūt lengviau pažeidžiama, tačiau ją galima restauruoti, o pažeidus dirbtinę apdailą, tenka keisti baldą.

Specialistai atkreipė dėmesį, kad drožlių plokštė drožlių plokštei nelygi: vienos telaiko kelerius metus, nes jų gamyboje naudojamos pačios pigiausios medžiagos, kitos – dešimtmečius.

Natūralios medienos baldai irgi ne be nuodėmės – masinėje gamyboje medžio masyvas taip pat klijuojamas cheminiais klijais. Beieškantiems, kuo apstatyti būstą, nereikėtų aklai kibti ant ekologiškumo meškerės. Tik jei baldus jums gamins dailidė, kuris naudosis obliumi ir kaltu, vietoj varžtų naudos medinius kaiščius, galėsite drąsiai skelbti: "Mano baldai – ekologiški."

Specialisto įvertinimas

Antanas Baltrušaitis, KTU Dizaino ir technologijos fakulteto Medienos mechaninės technologijos katedros profesorius

Nors formaldehidas laikomas vėžį sukeliančia medžiaga, iš baldų išsiskiriantis formaldehido kiekis nėra toks didelis, kad numarintų žmogų. Gatvėje teršalų įkvepiame daugiau, nei sėdėdami prie baldų. Tačiau siekiama, kad baldai visai neišskirtų kenksmingų medžiagų.

Gamindami natūralios medienos baldus gamtai nenusikalstame. Miškai tam ir auga, kad juos naudotume. Tausojantis miškų pramonės vystymas moko, kad turi grąžinti tai, ką paėmei. Lietuvoje iškertama ir panaudojama tik apie 50–60 proc. medienos prieaugio, tad miškams jokio pavojaus nėra, greičiau priešingai – nepakankamai išnaudojame išteklius.

Baldininko žodis

Raimundas Vaičiūnas, ąžuolo baldus gaminančios įmonės "Fornestas" direktorius

Nėra oficialių sertifikatų, kurie įrodytų, ekologiškas baldas ar ne. Šį apibūdinimą prilipdo patys gamintojai ir pirkėjai. Nors daugumą tų gaminių galbūt labiau tiktų vadintis tiesiog natūralios medienos baldais.

Mes baldus gaminame iš natūralios medienos, naudojame kiek įmanoma mažiau metalinių detalių, paviršių dengiame linų sėmenų aliejumi. Tiesa, kad medžio masyvai klijuojami PVA bei klijais su karbamidu. Ąžuolas labai stiprus medis, reikalingi stiprūs klijai, tačiau nuodingų medžiagų jie neskleidžia.

Žaliavai naudojame Lietuvoje augančius ąžuolus, dalį rąstų importuojame iš Ukrainos. Ąžuolynai nekertami ištisai – kertama po vieną ąžuolą, dažnai tai būna mirštantys medžiai. Į gaminį patenka tik trečdalis nupjauto rąsto medienos.

Rąstai supjaustomi, paskui džiovinami, išpjaustomi defektai. Susmulkinta mediena vėl suklijuojama ir gaminami baldai. Medžio atliekas naudojame įmonės patalpoms šildyti, medienai džiovinti – neišmetame nė vieno medžio gabaliuko.