Vytauto Šapranausko savižudybė ir iš to sukurtas šou, kaip prognozuota, sukėlė riedančios sniego gniūžtės efektą. Į psichologinės ir psichiatrinės pagalbos tarnybas šiomis dienomis kreipiasi pusantro ar du kartus daugiau žmonių.

Priimtų tik po mėnesio

Po žinomo aktoriaus savižudybės vėl sukrusta dejuoti dėl praradimų, pasipylė patarimų, kilus problemoms, neužsisklęsti, o ieškoti pagalbos. Ir kuo skubiau, jokiu būdu nedelsti.

„Kauno dienos“ eksperimentas parodė, kad sulaukti visuotinai reklamuojamos pagalbos nėra taip lengva, kaip deklaruojama.

Paskambinę į Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centrą sužinojome, kad pas psichologą turi nusiųsti psichiatras, todėl iš pradžių reikia užsiregistruoti pas jį. Deja, psichiatro konsultacijos, registratorės teigimu, tektų laukti mėnesį.

„Gegužės mėnesiui talonėlių jau nebėra, – bandė įspėti registratorė. – O, yra. Galiu užregistruoti gegužės 21 dienai.“ Prašėme pažiūrėti, gal vis dėlto kuris nors psichiatrų galėtų priimti kiek anksčiau. „Nieko nėra. Sakau pačią anksčiausią datą“, – paaiškino darbuotoja.

Nenuleidžiame rankų. „Ką daryti, jei reikia anksčiau?“ – teiraujamės. „Ieškokite kituose centruose“, – pataria registratorė.

Direktorė: tai – nesusipratimas

„Kauno dienos“ korespondentė, jau nebeapsimetusi paciente, paprašė, kad šią situaciją pakomentuotų Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro direktorė Sonata Rudžianskienė. Ji registratorės teiginį, kad psichiatro konsultacijos tektų laukti mėnesį, pavadino nesusipratimu.

Iš pradžių S.Rudžianskienė sakė esanti įsitikinusi, kad pirminei psichiatro konsultacijai galima pakliūti jau kitą savaitę, bet pasitikslinusi nurodė, kad laisva vieta yra po dviejų dienų. Anot direktorės, šiuo metu eilės yra didesnės nei paprastai.

Tiesa, S.Rudžianskienė neslėpė, kad pakartotinio vizito pas psichikos specialistą tektų laukti mėnesį ar net tris, bet ji to nedramatizavo.

„Vizito laikas priklauso nuo to, kiek išrašoma vaistų. Tais atvejais, kai daktaro kontrolės reikia mažai, vizitą skiriame po trijų mėnesių. Bet įprastai kita konsultacija paskiriama po mėnesio“, – aiškino centro direktorė.

Ji pasakojo, kad krizės atveju, kai žmogui reikalinga skubi pagalba, jis priimamas tuoj pat. „Blogiausiu atveju, kol atsiranda laisvas tarpelis pas psichologą, žmogų priima socialinis darbuotojas. Juk nepasodinsi pas psichologą dviejų žmonių su skirtingomis problemomis“, – kalbėjo S.Rudžianskienė.

Greičiausiai – po savaitės

Paskambinę į Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrą taip pat buvome informuoti, kad iš pradžių būtina registruotis pas psichiatrą, o jis greičiausiai galėtų priimti po 8 dienų. O anksčiau?

„Nelabai... Atsiprašau, dar turime vietą viena diena anksčiau“, – apsižiūrėjusi geresne žinia pradžiugina Psichikos sveikatos centro darbuotoja.

O ar nebūtų galima patekti pas psichiatrą, nelaukiant savaitės? „Esame prirašę labai daug pacientų, o jūs konsultacijos norite tik pirmą kartą“, – paaiškino keblią padėtį registratorė.

„Žinote, dar yra jaunimo linijos. Jei prastai jaučiatės, galite jiems paskambinti nemokamu telefonu. O po to pas mus už savaitės ateitumėte“, – išeitį siūlė psichikos centro darbuotoja.

Susidomėjo, kas atsitiko

Bandome užsiregistruoti kituose psichikos centruose. Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centre eilės, pasirodo, mažesnės.

Psichiatras būtų galėjęs priimti po dviejų dienų. O greičiau? „Juk tai yra gana greitai“, – nusistebėjo registratorė.

Pasiteiravus apie galimybes gauti greitesnę pagalbą, ji pastebėjo, kad pas juos ir taip trumpai reikės laukti. „O kas atsitiko?“ – nuoširdžiai pasiteiravo darbuotoja.

Paaiškinome, kad blogai jaučiamės ir norime su kuo nors apie tai pasikalbėti. „Blogai jaučiatės. Ką tai reiškia? Šiandien atsikėlėte ir blogai jaučiatės? Problema kažkokia atsirado?“ – domėjosi registratorė.

Eksperimentas parodė, kad greičiausiai prasibrauti iki psichiatro būtų pavykę Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre.

Vaikų, suaugusiųjų psichiatro reikia? Ne pirmą kartą? Kur esate prisirašę? Atsakius į visus šiuos klausimus ir akcentavus, jog konsultacijos norime kaip galima greičiau, sulaukėme siūlymo apsilankyti jau rytojaus rytą.

Prisiskambinti – tik iš 10 karto

Pamanėme, kad ištikus emocinei krizei daug greičiau pagalbos sulauktume paskambinę į specialias pagalbos linijas.

Vis dėlto Jaunimo linijos savanoriai vidudienį atsiliepė tik po 7 skambučio. Iki tol 6 kartus po ilgo laukimo įsijungdavo atsakiklis ir būdavo patariama bandyti skambinti vėliau, nes visos linijos užimtos.

Skambinant į Vilties liniją, kurioje pagalbą teikia ne tik savanoriai, bet ir psichikos sveikatos profesionalai, vis pasigirsdavo signalas „Užimta“. Tik į Vaikų liniją dieną pavyko prisiskambinti iš pirmo karto.

Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas dr. Paulius Skruibis teigė, kad vidutiniškai į Jaunimo liniją tenka skambinti apie 10 kartų, kol pasitaiko laisvų savanorių.

Pasak jo, paprastai per parą ši linija sulaukia apie 3,5 tūkst. skambučių, tačiau su turimomis pajėgomis fiziškai įmanoma atsiliepti vos į 350.

Anšlagas – po pietų ir vakare

„Netgi kai žmogus yra ties savižudybės riba, pokalbis telefonu gali būti labai efektyvi pagalba. Galimybė pasidalyti jausmais yra tai, ko reikia. Pasikalbėjus sumažėja problemiškų jausmų intensyvumas ir tuomet galima blaiviau matyti situaciją. Jau seniai kalbame, kad sunku palaikyti teikiamas paslaugas, surinkti tam lėšų, tačiau šias paslaugas reikia ne palaikyti, o jas stipriai plėsti“, – teigė P.Skruibis.

Pernai valstybė Jaunimo linijai skyrė 220 tūkst. litų ir apmokėjo visus skambučius į pagalbos linijas.

„Tai sudaro 15–20 proc. sumos, kuri yra iš tiesų reikalinga patalpoms, darbuotojų, kurie organizuoja savanorių darbą, atlygiui ir taip toliau. Savanoriai yra specialiai apmokyti, parengti, bet dirba be jokio atlygio“, – sakė P.Skruibis.

Anot jo, daugiausia skambinančiųjų yra pasibaigus pamokoms ir po darbo. Tyliausiai Jaunimo būstinėje būna nuo 4 iki 6 val. ryto.

Nida Žemaitienė

Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė

Emocinė pagalba telefonu yra unikali tuo, kad yra prieinama visą parą. Žmogui, kuris atsiduria emocinių išgyvenimų duobėje, kartais tai yra vienintelė galimybė prisišaukti pagalbos. Be abejonės, būtų naivu tikėtis, kad vienas pokalbis išspręs visas problemas.

Daugeliu atvejų reikalinga daug rimtesnė psichologinė pagalba ar kombinuotas gydymas, tai yra, kai skiriami ir vaistai. Jei telefonu pasikalbėję negausime tęstinės pagalbos, problemų neišspręsime. Kartais pasiekti rezultatui užtenka ir vienos konsultacijos.

Lietuvoje stokojame psichologinės pagalbos prieinamumo, valstybinio požiūrio į savižudybių prevenciją. Nėra strategijos, kuri apimtų paslaugų tobulinimo galimybes, visuomenės švietimą.

Reikėtų tobulinti ir pagalbos sistemą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, kur kreipiasi tikrai daug žmonių, turinčių psichologinių problemų. Nesvarbu, kad žmogus gali gauti nemokamas konsultacijas, bet koks jų efektyvumas, jei jų kartais reikia laukti iki trijų mėnesių?

Įsivaizduokite, kad turite problemų, kurios gelia, nežinote, ką daryti, ir tas sprendimas atidedamas trims mėnesiams. Kaip jums atrodo, ar po trijų mėnesių ta problema bus aktuali? Kaip reaguotumėte, jei jums reikėtų laukti odontologo tris mėnesius? O dvasinis skausmas kartais yra stipresnis už fizinį.