Anot kai kurių BNS kalbintų ekspertų, tokia kaina investuotojams būtų patraukli, jei čia būtų galima statyti komercinius ar gyvenamuosius namus, tačiau jų patrauklumą mažina valstybinės žemės nuoma.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius mano, jog Profsąjungų rūmai investuotojams gali pasirodyti pernelyg problematiški.

„Akivaizdu, kad objektas yra problematiškas. Matyt, įmonės bankrotas dėl to ir įvyko - per dešimt metų nepavyko gauti leidimų ir sukurti kažkokio daikto. Tai rodo, kad komerciškai šis turtas labai sudėtingas ir projekto įgyvendinimas greičiausiai sunkiai įmanomas. Tai atitinkamai apriboja potencialią objekto vertę ir kainą. Vertė dažniausiai nėra tas pats, kas kaina, nes pastaroji yra pirkėjo ir pardavėjo susitarimas. Šiuo atveju pirkėjas galėtų būti tik vienas - valstybė“, - BNS salė jis.

A.Antanavičiaus nuomone, 11 mln. eurų Profsąjungų rūmų kaina investuotojams būtų reali, jei šioje vietoje būtų leista statyti komercinius statinius arba gyvenamuosius namus. Be to, žemės sklypas nuomojamas, todėl neatsirastų pirkėjų, kol nebus aišku, kaip bus su valstybės nuomojamais sklypais.

NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas sakė, kad Profsąjungų rūmai greičiausiai turėtų tapti valstybės arba savivaldybės pirkiniu, nes jos turi aiškią viziją, kokios veiklos turėtų vykti ant Tauro kalno.

„Kalbėti apie konkretaus objekto vertę nenorėčiau, tačiau šis atvejis man labai panašus į Sporto rūmų, kai Turto bankas iš bankrutavusios įmonės administratoriaus išpirko objektą ir turėjo intenciją, kad šalia kurtųsi verslas, o investicijos grįžtų sumokėtų mokesčių forma. Man šie atvejai analogiški. Jeigu kas nors nori, kad ta legenda apie J.Basanavičiaus surinktais pinigais finansuotą pastatą išliktų, turi to imtis. Ir tai savivaldybė galėtų įgyvendinti“, - BNS kalbėjo M.Kulbokas.

Praėjusiais metais rūmus norėjusį įsigyti investuotoją konsultavęs nekilnojamojo turto ekspertas, prašęs jo neįvardinti, BNS teigė, kad tuomet turtas buvo parduodamas už 11 mln. eurų, tačiau jis buvo pasiryžęs mokėti ne daugiau kaip 6 mln. eurų.

NT bendrovės „Colliers International Advisors“ Investicijų konsultantė Giedrė Kulakovienė teigė, kad iš pirmo žvilgsnio sunku įvertinti, už kiek būtų galima parduoti Profsąjungų rūmus.

„Dėl pačio objekto kainos būtų sunku vertinti, kadangi ji priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo būsimos paskirties, todėl vienareikšmiškai atsakyti tikrai sudėtinga. Kita vertus, tai kad Profsąjungų rūmai yra ant valstybinės žemės tikrai mažina objekto patrauklumą, ypač įvertinus, kad paskutiniu metu valstybinių institucijų pozicija nėra nusistovėjusi“, - BNS sakė G.Kulakovienė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra ne vieną kartą užsiminęs, kad savivaldybė svarsto Profsąjungų rūmų išpirkimo galimybes, tačiau įgyvendinti teritorijos atgaivinimo projektą jai vienai būtų per brangu.

Profsąjungos rūmų valdytojos bankrutuojančios įmonės „VIPC Vilnius“ bankroto administratorius Stasys Poškus penktadienį pranešė, jog rūmai bus parduodami elektroninėse varžytinėse už 11,5 mln. eurų pradinę kainą.