Paaiškėjus galimybei Kauną aprūpinti beveik tris kartus pigesne šiluma nutiesus vamzdynus iš Elektrėnų, mokslininkai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni sumanymą palaiko, kiti abejoja realia nauda.

Kaunui – nauja galimybė

Apie neviešintą "Lietuvos elektrinės" galimybių studiją praėjusią savaitę prabilęs Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius pateikė intriguojančius skaičius: įgyvendinus projektą, kauniečiai už šildymą mokėtų ne 26 ct/kWh, bet 5–7 ct/kWh.

2007 m. atlikta galimybių studija rodo, kad maždaug per metus į Kauną būtų galima nutiesti vamzdyną, kuriuo būtų pumpuojama šilumos energija miestui šildyti. Studijos rengėjai apskaičiavo, kad toks projektas kainuotų 400 mln. litų ir atsipirktų daugiausia per aštuonerius metus.

Elektrėnus ir Kauną sujungtų 800 mm vamzdis, kuriuo keliautų 120–60 laipsnių šiluma. Pumpuoti šilumą 50 km nebūtų nuostolinga, nes vamzdžių varžos ir izoliacijos yra ypač geros, transportuojant būtų prarandama vos 2–3 laipsniai temperatūros.

Užvirė karštos diskusijos

"Kauno dienai" pranešus apie slaptą galimybių studiją, kuri rodo, jog kauniečiai už šildymą galėtų mokėti triskart pigiau, visuomenėje kilo diskusijos. Energetikos srities mokslininkai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni mano, kad iš Elektrėnų į Kauną tiesti šilumos vamzdynus verta, kiti tokį projektą vadina fantastiniu apsakymu.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros sistemų katedros docentas Enrikas Vilimantas Nevardauskas įsitikinęs, kad šiuolaikinių technologinių laikais įmanoma viskas, taip pat ir šildyti Kauną iš Elektrėnų atpumpuota šiluma. Tačiau mokslininkas nelinkęs pasitikėti alternatyvą analizavusiais specialistais ir konstatuoja, kad galimybių studija, kuria remiamasi, yra ne visa.

"Viską įvertinus, projektas atsieitų ne 400 mln., kaip skelbiama, bet žymiai daugiau", – įsitikinęs E.V.Nevardauskas. Jis pastebi, kad dokumente nepakankamai įvertinta rizika. Esą jeigu vienas iš dviejų vamzdžių prakiurtų, miestas būtų užšaldytas.

"Reikia tiesti ir atsarginį vamzdį, būtinos atsarginės pastotės, kurioje tiekimas būtų perjungiamas iš vieno vamzdžio į kitą", – kalbėjo E.V.Nevardauskas. Mokslininkui abejonių kelia cirkuliacijos klausimas: ar panaudotas vanduo būtų grąžinamas į Elektrėnus, ar išleidžiamas į Nemuną? E.V.Nevardausko manymu, būtų naudojamas chemikalų prisotintas melsvas vanduo, nuo kurio nerūdija vamzdžiai ir kurį paruošti kainuoja brangiai. Tokį būtų logiška pumpuoti atgal į Elektrėnus.

Reikėtų papildomų investicijų

KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesoriui Jonui Gyliui taip pat trūksta nuoseklaus projekto įvertinimo.

"Kol kas neatsižvelgta į daug labai svarbių aplinkybių, nuo kurių priklausytų galutinė šilumos kaina vartotojams, – kalbėjo J.Gylys. – Čia turėtų padirbėti mokslininkai, reikiamą bazę turi ir mūsų universitetas, Energetikos technologijų institutas, galėtume atlikti papildomą studiją."

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad "Lietuvos elektrinė" yra kondensacinė – visas garas keliauja į kondensatorių, o šilumos transportavimo atveju būtų reikalingos turbinos su tarpiniais garo paėmimais.

Profesoriaus teigimu, į ežerą išmetamo karšto vandens panaudoti paprastai nepavyktų, nes jis būna atvėsęs iki 30 laipsnių.

"Energijos kiekis didelis, bet potencialas mažas, – apibendrino J.Gylys. – Reikėtų imti 100–200 laipsnių temperatūros vandenį. Naudojant specialias termofikacines turbinas dalis garo eitų į kondensatorių, kita dalis būtų skirta šilumai gaminti. Tada elektrinės galia būtų mažesnė, bet dalis šilumos galėtų iškeliauti į Kauną karšto vandens pavidalu."

Esą vamzdyną vertėtų tiesti, jeigu šilumos nuostoliai neviršytų vieno dviejų laipsnių šilumos.

"Lietuvos elektrinės" Ekonomikos skyriaus viršininko Viktoro Valiušio teigimu, įgyvendinus projektą, pagerėtų ir "Lietuvos elektrinės" darbo režimas, nes pasikeistų apkrovimo lygis.

Atvyks "Gazpromo" delegacija

Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko teigimu, miesto vadovai galimybę sujungti Kauną ir Elektrėnus specialiais vamzdynais vertina atidžiai.

"Išsamiai su visa studija dar nesame susipažinę, tačiau kitą savaitę planuojame aplankyti "Lietuvos elektrinės" direktorių, sužinoti daugiau apie atsivėrusias galimybes", – sakė A.Kupčinskas.

"Lietuvos elektrinės" modernizavimo projektą jis ketina dar kartą aptarti ir su energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Esą po švenčių planuojama atnaujinti diskusijas dėl Kauno energetinės perspektyvos.

"Kiekvieną galimybę vertinu pozityviai, nes kuo daugiau alternatyvių energetikos šaltinių turėsime, tuo labiau laimės šilumos vartotojai, – sakė A.Kupčinskas. – Akivaizdu, kad įgyvendinus sumanymą kaina būtų ne monopolinė, bet konkurencingesnė ir mažesnė."

Meras atkreipia dėmesį į palyginti didelę projekto vertę – kol kas nežinoma, iš kokių resursų būtų atlikti 400 mln. litų vertės darbai.

A.Kupčinskui miesto energetinio apsirūpinimo klausimas kelia nerimą, nes neseniai Kauno termofikacijos elektrinės vadovai "Kauno energijai" pranešė, kad neketina investuoti į senąją elektrinę.

"Jie reikalauja leidimo statyti naują elektrinę, bet 2002 m. pasirašytoje sutartyje tai nėra numatyta, – pastebi A.Kupčinskas. – Dabar sulaukiau žinių, kad "Gazpromo" atstovai nori susitikti. Tikriausiai jie atvažiuos po švenčių."

Meras pripažino, kad alternatyvios miesto aprūpinimo šiluma galimybės vykstant tokiems pašnekesiams yra naudingos.