Ilgai trypčiojusi Kauno valdžia jau sutinka derėtis su „Gazprom“, kad Kauno termofikacijos elektrinės akcijos būtų parduotos Šveicarijoje registruotai kompanijai. Vis dėlto kyla įtarimų, kad šias derybas bus taip pat bandoma vilkinti.

Valdyboje – mero skambučiai

Bendrovės „Kauno energija“ valdyba vakar apsisprendė pradėti derybas su Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcininkais „Gazprom“ ir iš jos akcijas norinčia pirkti Šveicarijoje registruota kompanija „Clement Power Venture“.

Iki šiol buvo delsiama pateikti atsakymą, tačiau dar praėjusią savaitę „Kauno energijos“ stebėtojų taryba nusprendė, kad reikia pradėti derybas. Kad jos prasidėtų, buvo būtinas „Kauno energijos“ valdybos pritarimas.

Redakcijos duomenimis, vakar vos prasidėjus posėdžiui, „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus sekretorė savo viršininkui Rimantui Bakui pranešė, kad su juo nori kalbėtis meras Andrius Kupčinskas. Paskui pokalbio sekretorė pakvietė valdybos pirmininką Arvydą Augonį. Kai kuriems valdybos pasėdžio dalyviams kilo įtarimų, kad meras bando daryti spaudimą valdybos nariams.

A.Kupčinskas „Kauno dienai“ neneigė skambinęs į įmonę. „Būtų daug blogiau, jei nesidomėčiau tokiais dalykais, kurie svarbūs miestui. Aš tik teiravausi, kodėl valdybos posėdis buvo surengtas ne liepos 16 d., kaip buvo nutarta stebėtojų taryboje, kurios posėdyje dalyvavau“, – tikino meras.

Įtaria vilkinimą

„Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas Rytis Šatkauskas vakar priimtą valdybos sprendimą vertino dvejopai. „Iš vienos pusės gerai, kad po kelių mėnesių pagaliau žengtas bent koks nors žingsnis, tačiau vis dar lieka daug galimybių vilkinti procesą“, – kalbėjo jis.

R.Šatkauskas stebisi, kad būtent konservatoriai savo veiksmais stabdo rusų milžinės „Gazprom“ pasitraukimą iš miesto energetikos rinkos. „Be to, naujas investuotojas siūlo įrengti biokuro jėgainę, o tai irgi mažintų priklausomybę nuo gamtinių dujų, ką mėgsta akcentuoti konservatoriai. Įtariu, kad šis procesas specialiai vilkinamas. Dabar energetikos srityje vyksta daug pertvarkymų ir gali būti, kad kažkam reikia palaukti, kol nepaaiškės, kokios naudos po reformų galima išpešti iš KTE“, – svarstė R.Šatkauskas.

A.Kupčinskas atkerta, kad KTE labai svarbus miestui ir priimti sprendimai nulems, kokiomis sąlygomis bus šildomas Kaunas mažiausiai 10 metų. „Ar skubėjimu nesiekiama kažkam įsiteikti? Turime įsitikinti, ar įmonė, kuriai parduodama KTE, yra patikima, kokios bus po to šilumos kainos?“ – aiškino meras.

R.Šatkauskas mano, kad ilgai delsę galime likti prie suskilusios geldos. „Bet kuriuo atveju mes niekaip negalėsime paveikti įmonės “Gazprom„, kad ji iki 2016 m. atnaujintų elektrinę ir ši atitiktų ES įsigaliosiančias griežtesnes taršos direktyvas“, – mano jis.

Delsimas kenkia miestui

Darbo grupės, kuri sudaryta teikti rekomendacijas dėl KTE akcijų pardavimo, pirmininkas Gediminas Žukauskas vakar tikino, kad galutinių išvadų dar nėra, nes esą jos tikslinamos

„Kauno dienai“ užsiminus, kad dėl jų dar užvakar buvo balsuota ir dauguma darbo grupės narių pritarė, kad būtų pradėtos derybos, G.Žukauskas tikino: „Dar liko patikslinti kai kuriuos momentus.“

Pasak „Clement Power Venture“ akcininko Rimando Stonio, dabartinis valdžios delsimas neleidžia sukurti konkurencinių sąlygų šilumos ūkyje. „Visiems, norintiems ar pradėjusiems Kaune statyti biokuro katilines, nereikia, kad šalia jų būtų pigi šiluma iš KTE. Kol KTE kūrenama dujomis, naujieji biokurininkai galės tik simboliškai mažinti kainą ir miestas bus privertas ją pirkti – tokie jau teisės aktai. Tam, kad kainų sumažėjimą kauniečiai tikrai pajustų, reikia normalios konkurencijos. Kol nebus stipraus šilumos iš biokuro gamintojo, kokia nori tapti KTE, joks investuotojas savanoriškai neatsisakys savo pelnų. Tik tada, kai KTE bus rekonstruota ir naudos biokurą, šilumos kaina Kaune galės sumažėti trečdaliu“, – argumentavo R.Stonys.

Žada pigesnę šilumą

Šiuo metu Kaunas yra tarp brangiausiai už šilumą mokančių miestų. R.Stonys tikino, kad sakė, kad sumažinti kauniečiams šilumos kainą yra visiškai realu. Jis rėmėsi nepriklausomų ekspertų analize apie KTE rekonstrukcijos įtaką Kauno miesto šildymui. „Mūsų parduodama kaina sumažėtų net 35 proc. Kauniečiams per metus leistų sutaupyti daugiau kaip 20 mln. litų. Taigi kiekvienas galime apskaičiuoti, kiek miestiečiams kainuoja proceso vilkinimas“, – kalbėjo R.Stonys.

Jis pridūrė, kad nė vienas rangovas nepajėgus KTE rekonstruoti greičiau kaip per trejus metus. „Dabar kiekvienas mėnuo tampa labai brangus, nes jeigu 2016 m. KTE pasitiks nesutvarkyta, galimi du keliai: arba milžiniškos baudos miestui ir valstybei, arba KTE uždarymas. O tai – taip pat milžiniški nuostoliai, kuriuos patirs kauniečiai dėl nešildomų butų“, – grėsmingą ateitį piešė R.Stonys.