Trakų prieigose pasirodė iš Rumunijos į Rytus keliaujančių čigonų grupių. Su vietos romais jie jokių ryšių nepalaiko, o ir Lietuvoje neužsibūna. Galutinis jų kelionės tikslas – Ryga ir Maskva.

Jau treti metai per Lietuvą iš Rumunijos į Rytus migruoja romai. Šalia Trakų nacionalinio parko esančios automobilių stovėjimo aikštelės savaitgalį stovyklavietę įsikūrusi Rumunijos čigonų grupelė neužsibuvo. Parko prieigose atvykėliai praleido naktį, o dieną automobiliais nuvyko į Vilnių ir prekiaudami, prašydami išmaldos bandė užsidirbti tolesnei kelionei.
Pirmieji romai čia pasirodė maždaug prieš mėnesį. „Paskutinė grupė išsikraustė šiandien. Jie buvo atvykę dviem mašinomis, kažkur apie 10 žmonių. Ši grupė keliavo į Rygą“, – pasakojo Trakų nacionalinio parko kultūrologė Lina Sokolovaitė. Tačiau jau vakar po pietų šią vietą užėmė nauja klajūnų grupė.
Romams minėtoji aikštelė prie Trakų pažįstama iš Lietuvoje jau pabuvojusių gentainių pasakojimų. Ji patogi, nes iki Vilniaus – kelios stotelės traukiniu.

Tikėtina, kad atšilus orams romų čia tik daugės, o vasarą turėtų prasidėti pats antplūdis. Pernai šiuo metų laiku jų būdavo apie 300. Naktį romai leisdavo aikštelėje, dieną traukdavo į Vilnių prekiauti, o po kelių dienų išvykdavo. Tokia migracija truko iki vėlyvo rudens.
„Pernai gausūs romų būriai vyko į Maskvą vietos barono kvietimu. Šiemet jie keliauja pačiomis įvairiausiomis kryptimis. Kai kurie trakiškiai jiems netgi butus nuomojo“, – pasakojo L.Sokolovaitė.

Turi savo verslo planą

Į Lietuvą jie dažniausiai atvyksta automobiliais. Kai kurie romai Lietuvoje nebrangiai įsigyja techniškai netvarkingų automobilių, jais keliauja iki sienos, o vėliau bando parduoti. Migrantai iš Rumunijos dažniausiai renkasi Gariūnų ir Kalvarijų turgavietėse, šalia Savanorių prospekte esančios „Maxima“ parduotuvės, Senamiestyje.
Tradicinės iš Rumunijos atvykusių romų prekės – netikras auksas, netikri „Bosch“ įrankiai, žiūronai, brangių telefonų muliažai. Šių daiktų prekyba gatvėse užsiima vyrai.
Moterys dažniausiai parduoda rožes ir praeivių prašo išmaldos. Vaikams irgi numatytas vaidmuo – jie gatvėse ir troleibusuose groja akordeonais. Už tai prašo pinigų.
Su vietiniais atvykėliai susikalba rusiškai, nors nemažai po visą Europą migruojančių romų yra pramokę anglų, prancūzų, ispanų kalbas. Rumunijos konsulas Lietuvoje Mircea Costineanu teigė negavęs skundų dėl savo tautiečių elgesio. Jis pabrėžė, kad, konsulato duomenimis, nuolat gyvenančių Lietuvoje Rumunijos čigonų nėra.
„Iki šiol nesu gavęs jokio oficialaus rašto iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ar policijos. Nesikreipė į mane pagalbos ir romai. Jeigu kokių nors signalų būtų, būtinai reaguotume“, – patikino M.Costineanu.

Bendrijos piliečiams – laisvė

Vilniuje romai pasirūpina ir Rusijos vizomis. Kol vieni užsuka į Rygą, kiti į Maskvą traukia tiesiai per Baltarusiją.
Vos kirtę sieną, jau Baltarusijoje pildamiesi į automobilių bakus pigių 80 markės degalų, jie suskumba pasigirti, „kad namie yra palikę prabangius automobilius, o į kelionę pasiima paprastus“. Daugiau apie savo kelionės tikslus jie nelinkę kalbėti, tik prisipažįsta, kad Lietuvoje vizą pasidaryti daug paprasčiau.
Rumunijos čigonai elgiasi gana paslaptingai. Apie juos nieko nežino net vietos romų bendruomenė. L.Sokolovaitė svarstė, kad galbūt su Lietuvoje gyvenančiais gentainiais Rumunijos romams bendrauti draudžia paprotinė teisė ir vidaus tvarka.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, kiek romų į Lietuvą atvyko ir kiek išvyko. Priežastis paprasta – šie žmonės nepažeidė jokių taisyklių ir yra ES piliečiai.