Vilniaus valdžia iki lapkričio mieste žūtbūt privalo rasti penkis didžiulius laisvus sklypus, kuriuose galėtų įrengti stambiųjų atliekų aikšteles, antraip neteks 8 mln. litų ES fondų paramos ir aikšteles privalės įrengti savomis lėšomis.

Su sena spinta – į Gariūnus

Lietuvos Vyriausybė dar prieš porą metų išleido nutarimą, pagal kurį jau šiemet Vilniuje turėjo būti įrengta vienuolika stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių. Mat pagal ES galiojančias direktyvas kiekvienai 50 tūkst. asmenų grupei būtinai turi tekti po vieną aikštelę. Vilniuje gyvena daugiau kaip 0,5 mln. gyventojų, tačiau iki šiol vilniečiai naudojasi vienintele stambiųjų atliekų surinkimo aikštele Gariūnuose. Mat tik ten galima vežti nebenaudojamus baldus, langus, duris, dviračius, karkasus ir panašias atliekas.

"Miestiečiai patys atliekų į aikštelę neveža, nors ten jos priimamos nemokamai. Dauguma gyventojų nereikalingus daiktus meta prie namų. Tokiu atveju specialiu transportu atvykę atliekų tvarkytojai stambiąsias šiukšles išveža, o sąskaitą pateikia viso namo gyventojams, prie kurių konteinerių buvo sudėtos tos atliekos. Net jeigu tu sofos niekada gyvenime neišmetei, vis vien privalai sumokėti dalį, kad kaimyno išmesta atlieka būtų sutvarkyta", – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vedėjas Rimantas Kertinauskas.

Priežastis elementari – vežti stambias atliekas į Gariūnus per toli, o išmetamas baldas ne visada telpa į įprastą automobilį. Tad dažnai tenka ieškoti ir specialios transporto priemonės bei mokėti už jos nuomą. Kur kas paprasčiau nebenaudojamą rakandą panėšėti iki artimiausio konteinerio.

Vyksta karštligiška žemės paieška

Tikimasi, kad gyventojų sąmoningumas pasikeistų, jeigu aikštelių mieste būtų daugiau. Juo labiau kad didinti aikštelių skaičių reikalauja ir ES teisės aktai. Lietuvos Vyriausybės patvirtintame nutarime nurodyta, kad artimiausia stambiųjų atliekų aikštelė gyventojams privalo būti įrengta ne toliau nei už 5 km nuo gyvenamosios vietos. Aikšteles statyti įsipareigoja bendrovė "Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras" (VAATC).

"Nenormalu, kai prie namų mėtosi baldai, nebenaudojami šaldytuvai. Gyventojai ne tik stambiomis atliekomis teršia gyvenamąją aplinką, tos atliekos gali būti kenksmingos jų sveikatai. Jau dabar negalima mesti stambiųjų atliekų prie konteinerių ir kitose joms nepritaikytose vietose, tačiau į šitą draudimą kol kas žiūrima atlaidžiai, kol nėra specialių aikštelių. Vėliau, kai jos bus pastatytos, atliekų vežėjai senų spintų ir šaldytuvų iš kiemų nebevežios, o jas ne vietoje išmetusiems asmenims bus skiriamos baudos", – dėmesį atkreipė VAACT direktorius Gintaras Čukauskas.

Pagal reikalavimus Vilniaus mieste privalo būti įrengta vienuolika stambiųjų atliekų aikštelių, tačiau Vyriausybė gavo paramą iš ES fondų tik penkių aikštelių statybai. Likusias turėtų finansuoti Vilniaus miesto valdžia, tačiau dėl lėšų stygiaus nepajėgia. Mat vienos aikštelės statyba kainuoja 1,6 mln. litų. Todėl miesto valdžia nusprendė Vilniuje įrengti penkias reikalavimus atitinkančias stambiųjų atliekų aikšteles ir šešis mažesnius bei pigesnius punktus.

Tokiu būdu išsprendžiama ne tik finansavimo, bet ir žemės stygiaus problema. Mat vienai stambiųjų atliekų aikštelei reikia mažiausiai 25 arų sklypo. Norint įrengti dešimt tokių aikštelių, Vilniuje būtina atrasti 2,5 ha laisvos neužstatytos žemės, tačiau sostinėje sklypų trūksta, be to, paieškas apsunkina nebaigta žemės grąžinimo reforma. Mat pirmiausia į laisvą sklypą pretenduoja nuosavybės teises siekiantys atkurti gyventojai. O surinkimo punktams pakaktų ir 1–2 arų rėžių.

Be sklypų negaus paramos

Šiuo metu atrasti trys laisvi aikštelėms tinkami sklypai Graičiūno, Pramonės ir Liepkalnio gatvėse. Vien jų paieška truko apie metus. Pirmas sklypas yra savivaldybės nuosavybė, o kitus du rėžius valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Norint pastaruosiuose įrengti stambiųjų atliekų aikšteles, apskritis turėtų žemę išnuomoti bendrovei VAATC.

"Uždarosioms akcinėms bendrovėms be aukciono ir be pastatų sklypai nesuteikiami, nebent sklype numatytas statyti objektas Vyriausybės arba Seimo pripažintas ekonomiškai svarbiu. Prieš trejus metus Vyriausybė papildė nutarimą, kad valstybinės žemės sklypai stambiųjų atliekų aikštelėms gali būti išnuomoti bendrovei be aukciono. Tačiau nuo praėjusių metų valstybinė žemė nuomojama tik rinkos kaina. Kiek už nuomą mokės VAATC, pasakyti negalime, kol neparengti sklypų detalieji planai ir sklypai neįregistruoti", – sakė Vilniaus apskrities Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Urbonaitė.

Norint visiškai panaudoti ES skirtas lėšas, būtina miesto ribose iki lapkričio surasti dar du laisvus žemės sklypus.

"Kitų metų kovą jau turime teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo. Iki to laiko jau turi būti paskelbtas viešasis konkursas dėl aikštelių statybos ir įvykęs vokų su pasiūlymais atplėšimas. Vadinasi, visus penkis sklypus jau privalome turėti šį lapkritį, antraip negausime viso finansavimo", – sakė VAACT direktoriaus pavaduotojas Jurijus Valiūnas.

Kur vežti stambiąsias atliekas?

Vilniuje, Gariūnų g. 71, veikia vienintelė stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė. Ją prižiūri bendrovė "Ecoservice".

Į aikštelę galima atvežti medieną, senus baldus, stiklą, plastiką, popierių, kartoną, juoduosius ir spalvotuosius metalus, gyvsidabrio turinčias lempas ir termometrus, statybos, remonto atliekas, seną buitinę techniką, kompiuterius, telefonus, naudotas padangas, akumuliatorius. Šiferis nepriimamas.

Aikštelės darbo laikas:

Pirmadienį–penktadienį atliekos priimamos nuo 7 iki 19 val.

Savaitgaliais atliekos priimamos nuo 7 iki 13 val.