Kas įvyksta susitikus dviem aistringiems muzikos mylėtojams? Cheminė reakcija. Rezultatas: nauja koncertų salė Vilniuje ir gimęs elitinis verslas – pasaulyje pripažintų prekės ženklų pianinų ir fortepijonų prekyba.
Salėje – ypatinga aura
Buvęs Pranciškonų vienuolynas, dabar – Pranciškonų rūmai Trakų gatvėje, aidi nuo fortepijono garsų. Ne nuo bet kokio, bet kilmingo fortepijono: "Fazioli Pianoforti" – vieno prestižiškiausių ir brangiausių instrumentų pasaulyje. Ir jo klavišai dažniausiai paklūsta ne bet kam: instrumentu skambino charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas, Lietuvos džiazo pianistai Artūras Anusauskas, Dainius Pulauskas, Gintautas Abarius, Egidijus Buožys, pianistė virtuozė Mūza Rubackytė. Pripažino visi: instrumento skambesys tobulas, o specializuotame pianinų ir fortepijonų salone "Piano.lt" sklando ypatinga aura – akustika nepriekaištinga, garsas švarus. Atlikėjo ir žiūrovo santykis – tiesioginis.
Publika stebisi: vos 120 vietų salėje slypi žodžiais nenusakoma energetika, kaipmat išsklaidanti iš gatvės atsineštas neigiamas emocijas. Įžengi, prisėdi, atsiputi ir laikas sustoja.
"Piano.lt" salėje jau surengta per tris dešimtis kamerinių koncertų. Pirmasis – dar praėjusių metų rugsėjį. Tačiau prisistatyti plačiajai publikai salono įkūrėjai išdrąsėjo tik dabar. Po mėnesio, gegužės 26 ir 27 d., jie organizuoja oficialų salės atidarymą, kuriame pristatys fortepijoninę džiazo programą su vienuolika atlikėjų priešakyje. Dviejų dienų džiazo pianistų ture numatomi šeši koncertai ir programos uždarymas Pranciškonų rūmų kiemelyje.
Fortepijonas už 400 tūkst. litų
Koncertai – tik salono "Piano.lt" veiklos prieskonis. Ir taip palyginti nedidelę koncertų salę dar labiau suspaudžia jos pakraščiuose išrikiuoti instrumentai: trys koncertiniai, keturi kabinetiniai fortepijonai, septyni pianinai. Šalia jų glaudžiasi pianistų kėdutės – kuklesnės ir prašmatnesnės.
Salone eksponuojamų instrumentų ir aksesuarų kaina siekia apie 2 mln. litų. "Fazioli" fortepijonas, kurį lietė pianistų garsenybių pirštai, irgi parduodamas. Kaina įspūdinga – 400 tūkst. litų.
"Fazioli" fortepijonas atsirado prie 30 metų. Tai buvo stebuklas, todėl ne veltui jis vadinamas karaliumi arba prilyginamas "Ferrari" (automobilis "Ferrari" – red. past.). Fortepijoną sukūrė italų pianistas ir inžinierius Paolo Fazioli, užsispyręs išrasti alternatyvų instrumentą su savo spalvomis ir tembrinėmis dimensijomis. Nuo tada galime kalbėti apie fortepijono tembro grožį ir estetiką. P.Fazioli savo kūriniu šokiravo visą pasaulį", – pasakojo salono "Piano.lt" direktorius ir bendraturtis Aleksandras Šimelis.
Nuo naujų iki antikvarinių
Tiems, kuriems "Fazioli" per stambi žuvis, siūlomas "Schimmel". "Jis pigesnis, bet išsiskiria nepriekaištingomis techninėmis ir akustinėmis savybėmis", – paaiškino A.Šimelis.
Naują "Schimmel" pianiną salone galima įsigyti už 10–11 tūkst. litų. Naudotą – triskart pigiau, už 3 tūkst. litų.
Naudotam fortepijonui tektų atriekti daugiau – apie 20 tūkst. litų. "Ana tą dramblio kaulo spalvos atiduočiau už 16 tūkst. litų. O tą rudąjį galima vadinti relikvija: nors niekas netiki, jam jau 30 metų. Visą laiką stovėjo pas biurgerį kaip puošmena, retai kas juo skambindavo. Tokių variantų pas mus daug: turiu ryšių užsienyje, kur ieškau kokybiškų ir originalių instrumentų. Galiu galvą dėti, kad šis fortepijonas pagamintas ne Kinijoje ar Indonezijoje, o tikrai Japonijoje", – užtikrino A.Šimelis.
Pasirinkimas salone didelis, instrumentą galima išsirinkti pagal kišenę: naują, naudotą ar antikvarinį kaip interjero detalę. "Tačiau orientuojamės į kokybę: tai per daug jautrus verslas, kad pardavinėtume bet ką. Įsigyti instrumentą – tik pusė darbo. Paskui jis reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros", – aiškino A.Šimelis.
Užduotis – iškęsti krizę
400 tūkst. litų kainuojančių instrumentų kas mėnesį neparduosi. Jei pasiseks, vieną per metus. Geriausiu atveju – du, jei šalyje rastųsi naujų koncertų salių. Tačiau padėtis komplikuojasi, kai visi tik ir kalba apie krizę.
Prekybą vardiniais pianinais ar fortepijonais galima vadinti elitiniu verslu, o instrumentus – prabangos prekėmis. Būtent jų pirmiausia atsisakoma veržiantis diržus. Sunkmečio padarinius junta ir "Piano.lt" salonas.
"Kažkas tarsi užmynė ant stabdžių, – prisipažino salono direktorius. – Startavome tikrai labai sėkmingai, esame daugelio festivalių rėmėjai: vieninteliai Baltijos šalyse, galintys pasiūlyti tiek aukšto lygio instrumentų ir, negana to, turime savo kamerinę salę. Šiuo metu negalvojame apie uždarbius. Pagrindinė užduotis – išsilaikyti pastaruosius kelerius metus."
Išlaukus krizę ketinama imtis ambicingos plėtros į Latviją, Estiją ir Kaliningradą. "Šiemet dalyvavome festivalyje Liepojoje – buvome pagrindiniai rėmėjai. Per vietos televiziją ir radiją mus pristatė kaip vienintelę bendrovę regione, turinčią net tris koncertinius fortepijonus, skirtus parduoti. Po renginio sulaukėme didžiulio latvių dėmesio, skambučių. Keli žmonės ketina įsigyti instrumentų", – džiaugėsi A.Šimelis.
Sėkmė įkvėpė. "Piano.lt" ateityje planuoja įsteigti savo atstovybes Baltijos šalyse, nuvežti ten kelis instrumentų modelius ir surasti erdvę, kurioje, kaip ir Vilniuje, įsikurtų ne tik fortepijonų bei pianinų salonas, bet ir vyktų koncertai.
Platus paslaugų spektras
"Piano.lt" proveržis už Lietuvos ribų kol kas tik vizija. Tačiau žvelgiant 37 metų A.Šimeliui į degančias akis justi, kad ji gali virsti realybe. Mat ir salonas Vilniuje prieš keletą metų tebuvo vyriškio svajonė. Ji pradėjo pildytis po lemtingo susitikimo su kardiologu, medicinine įranga prekiaujančios įmonės vadovu, melomanu, uoliu džiazo gerbėju ir dailės darbų kolekcininku Jonu Žiburkumi.
A.Šimelio ir J.Žiburkaus keliai paprastai susikirsdavo koncertuose. Tačiau vieną dieną vyrai susitiko banko organizuotame renginyje verslininkams. "Jonas paklausė, ką čia veikiu. Sakau, žinai, noriu daryti verslą – pardavinėti fortepijonus. Ir išklojau jam savo viziją: nenoriu, kad salonas taptų instrumentų sandėliu, kad domiuosi aukštos prabos klavišiniais. Kad greta prekybos veiktų koncertų salė, kuri taptų fortepijoninės muzikos kultūros centru", – susitikimo detales prisiminė dirigento specialybę turintis A.Šimelis.
J.Žiburkus iškart susidomėjo ir vyrai netrukus tapo verslo partneriais. Po pusmečio paieškų A.Šimelis atrado patalpas Pranciškonų rūmuose. "Tai ta vieta", – iškart suprato visą gyvenimą su instrumentais dirbęs vyras. Dar studijuodamas Lietuvos muzikos akademijoje jis ėmėsi papildomo darbo: derino ir restauravo fortepijonus. Šias paslaugas "Piano.lt" teikia ir šiandien.
"Mūsų veiklos spektras be galo platus. Tačiau labiausiai džiaugiamės tuo, kad verslą pavyko suderinti su edukacija ir kamerinės muzikos sklaida", – šypsojosi A.Šimelis, darbą pavertęs gyvenimo būdu. Dėl ateities jis ramus: kai vertiesi tuo, ką labiausiai mėgsti, nesisekti negali.
Krizė – proga naujam verslui
Balandžio 16-ąją duris atvėrė nauja teatro ir pramogų erdvė Vilniuje – Teatro arena. Iš viso joje gali tilpti nuo 700 iki 2000 žmonių, atsižvelgiant į renginio pobūdį.
Už arenoje vykstančius koncertus atsakinga renginių agentūra "Baltic Concert Group". Žadama, kad arena bus patogi įvairaus dydžio spektakliams, dideliems ar kameriniams renginiams, parodoms, specialiems filmavimams, konferencijoms ar net uždariems vakarams.
Prioritetinė teisė rodyti savo spektaklius Teatro arenoje suteikta OKT/Vilniaus miesto teatrui ir A.Cholinos šokio teatrui, bet deramasi ir su kitais režisieriais.
Anksčiau retai turėdavę progą rodyti savo spektaklius, O.Koršunovas ir A.Cholina tai darys dažniau.
Didelė arenos erdvė leidžia mažinti renginių kainas. Bilietas į spektaklį Teatro arenoje kainuoja apie 30 litų. Moksleiviams, studentams ir senjorams taikomos nuolaidos.
Naujausi komentarai