„Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima jau nuo praeitos savaitės, todėl kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis galimoms nuošliaužoms“, – pirmadienį pranešė kalną prižiūrintis muziejus.

Tai yra pirmoji nuošliauža nuo 2017-ųjų metų, BNS patvirtino muziejaus atstovai.

Pasak jų, avarijos likvidavimo darbai jau pradėti, o įvykusi nuošliauža „nekelia grėsmės viso kalno stabilumui“.

LNK reportažas:

Muziejus taip pat informavo, kad nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaitui stabilizavimui ir deformacijos plėtimosi stabdymui. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.

LNK reportažas:

Kalną prižiūrinti įstaiga sako, kad situacija nuolat stebima ir jei atsirastų nauji plyšiai, jie nedelsiant būtų stabdomi prevencinėmis priemonėmis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – tokios nuošliaužos daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet esmingai neatsiliepia viso kalno stabilumui. Ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių“, – teigiama pranešime.

Pasak muziejaus, kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą.

Tikimasi, kad suveiks taikomos laikinos stabilizavimo priemonės ir pokyčiai kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkiu ir nuošliaužų galimybė neatmetama.

„Kaip ir šiuo atveju, tai neįvyktų netikėtai – apie galimus pokyčius iš anksto įspėtų kalne įdiegta monitoringo sistema ir būtų galima tam pasiruošti“, – tvirtina Nacionalinis muziejus.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.

Muziejus teigia, kad imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų jam neleidžia teismuose įstrigęs ginčas su įmone „Hidoreterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį.

„Hidroterros“ atstovai laikosi nuomonės, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir kitos institucijos tvirtina, jog daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.

Įmonės subrangovai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas pernai spalį įspėjo apie galimas grėsmes dėl nuošliaužų formavimosi ne tik pietrytiniame šlaite, bet ir kitose kalno dalyse.

Panašūs incidentai galimi ir ateityje

Pirmadienį nušliaužus daliai Gedimino pilies kalno, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktoriaus pavaduotojas Vaidas Petrokas sako, kad nuošliauža susidarė dėl nepalankių orų, vis tik, kol neišspręstas teisinis muziejaus ir kalno tvarkybos darbų projektą parengti turėjusios įmonės „Hidroterra“ ginčas, nebus ilgalaikio sprendimo ir panašių incidentų gali nutikti ir ateityje.

„Muziejus turi gana informatyvią monitoringo sistemą, kuri stebi ir poslinkius, ir posvyrius, bet vienas labai svarbus kriterijus yra vandens kiekis kalne. Praėjusią savaitę buvo užfiksuotas padidėjęs vandens kiekis. Viskas priklausys nuo orų, kaip toliau klostysis situacija, bet tikimės, kad orai šiek tiek gelbės mus“, – pirmadienį žurnalistams sakė LNM atstovas.

„Šiemet tikrai orai buvo labai nepalankūs, tai pirmiausia dėl to, kad nesusidarė pakankamas įšalas ir sniegas tirpsta pamažu ir jis labai geriasi į viršutinį žemės sluoksnį. (...) „Aišku, dar žiema nesibaigė, pavasaris neatėjo. Visko gali būti ir toliau“, – paaiškino V. Petrokas.

Šiemet tikrai orai buvo labai nepalankūs, tai pirmiausia dėl to, kad nesusidarė pakankamas įšalas ir sniegas tirpsta pamažu ir jis labai geriasi į viršutinį žemės sluoksnį.

Jis patikino, kad nuošliaužos padaryta žala nėra didelė, ji mažesnė nei tų, kurios įvyko 2016 ir 2017 metais, vis tik muziejus „imasi suplanuotų priemonių šitai mažai avarijai likviduoti“. Pasak V. Petroko, specialistai jau įvertino kalno būklę ir parengus būtinųjų darbų aprašą, veiksmų imsis specialiai į tokias situacijas reaguoti LNM pasamdytas rangovas.

V. Petroko teigimu, vis dėlto panašių „mažų incidentų ir nuošliaužų“ gali būti ir ateityje tol, kol nebus imamasi ilgalaikių priemonių. Šių priemonių, pasak muziejaus atstovo, imtis negalima, kol neišspręstas teisinis LNM ir „Hidroterra“ ginčas dėl pastarosios bendrovės esą netinkamai parengto kalno tvarkymo darbų projekto.

„Ilgalaikių sprendimų klausimas yra teisme. Po teismo sprendimo būtų aišku, ar reikia papildomo leidimo, ar ne. Tai leistų mums pajudėti su ilgalaikėmis priemonėmis, kurios kompleksiškai spręstų kalno slinkimo problemas“, – sakė LNM atstovas.

Anot jo, prieš sutvarkant kalną būtina turėti aiškų projektinį planą, kuriame būtų nurodyti visi kalnui sutvarkyti būtini tvarkybos ir statybos darbai.

„Tai yra projektavimas, kur yra suprojektuoti gabionai, kurie turėtų prilaikyti kalno slinkimą, turėtų būti stiprinami aukštutinės pilies rūmų pagrindai, gynybinės sienos pagrindai. Labai svarbu drenažo sistema. Tai yra pagrindinės priemonės, kurios buvo projektuojamos visame kompleksiškame Gedimino kalno tvarkybos ir statybos projekte“, – kalbėjo V. Petrokas.

Kalno situaciją su LNM direktore Rūta Kačkute pirmadienį aptarė ir kultūros ministras Simonas Kairys. Jo teigimu, į šią „nemalonią žinią, kuriai buvo pasiruošta“ reikia žvelgti su nerimu, bet be panikos, kadangi muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiam galimai scenarijui.

Anot LNM, Gedimino kalno nuošliaužų tvarkymas sustojo, kadangi darbų projektą parengti turėjusi „Hidroterra“ tą esą padarė netinkamai – visus projektuojamus darbus priskyrė tvarkybai, nors Statybų inspekcija nurodė, kad daliai jų privalomas leidimas atlikti statybos darbus.

Nacionalinis muziejus atsisakė projektuotojams sumokėti visą atlygį už parengtą projektą ir skaičiavo delspinigius, todėl „Hidroterra“ padavė muziejų į teismą.

Nuo 2017 m. gruodžio Gedimino kalno teritorijoje paskelbta valstybinio lygmens ekstremalioji situacija.