Nors gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais dėl kaštonus užpuolusių kenkėjų, Vilniaus savivaldybė kol kas nežino, kaip gelbėti šiuos medžius. O dabar tai daryti būtų pats metas.

Viltis – "Vilniaus energija"

Po penkerių metų kaštonų gali apskritai nebelikti. Tokią išvadą padarė gamtosaugininkai, nustatę, kad visoje Lietuvoje kaštonus puola keršakandės – prieš keletą metų mūsų šalyje paplitę mikrodrugiai.

Specialistų teigimu, patikimiausias būdas kovoti su šiais kenkėjais – nukritusius kaštonų lapus surinkti ir atskirai sudeginti. Tačiau Vilniaus savivaldybė tam neturi nei lėšų, nei galimybių.

"Kol kas jokio pasitarimo, kaip spręsti šią bėdą, nebuvo. Mes neturime, kur tų lapų deginti. Be to, deginti lapus draudžia ir Želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo taisyklės", – sakė Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Mikalauskienė.

Pasak jos, savivaldybė bandys tartis su medžių lapus mieste tvarkančiomis įmonėmis, kad šios kaštonų lapus surinktų ir išgabentų atskirai nuo kitų medžių lapų. I.Mikalauskienė taip pat svarstė, kad kaštonų lapus, kaip biokurą, galbūt galėtų sudeginti miestą šildanti bendrovė "Vilniaus energija".

Jei kreipsis, padės

Tai, kad toks problemos sprendimo būdas yra įmanomas, patvirtino ir "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas: "Galime deginti kad ir pačius kaštonus, bėdos nėra. Jei savivaldybė kreipsis, galėsime padėti."

Anot I.Mikalauskienės, kaštonams tvarkyti atskirų lėšų nėra numatyta, todėl sprendžiant keršakandžių problemą teks naudotis tais pačiais pinigais, kurie skiriami visų miesto želdynų priežiūrai.

Kauniečiai aktyvesni

Kol Vilniaus savivaldybės specialistai trypčioja vietoje, gyventojai kovą su keršakandėmis skelbia savarankiškai. Socialiniame tinkle "Facebook" gelbėti kaštonus kviečia grupė "Padek keršakandę – išgelbėsi kaštoną". Šios grupės nariai kviečia visus nelaukti jokių specialių akcijų, grėbti kaštonų lapus ir juos deginti.

Tiesa, kaip pasakojo vienas šios grupės iniciatorių Linas Kranauskas, į raginimą gelbėti kaštonus kol kas aktyviausiai reaguoja kauniečiai, o sostinės gyventojai nykstančius kaštonus stebi pasyviai.

"Kaune jau įvyko kelios talkos, bus ir daugiau. Vilniuje vis dar ieškome žmogaus, kuris galėtų imtis organizacinio darbo. Vilniečiai kažkodėl laukia "nurodymų iš viršaus", nors mes kviečiame nieko nelaukti ir problemą spręsti patiems", – kalbėjo L.Kranauskas.

Vienintelis priešas – žmogus

X Kaštoninės keršakandės Lietuvoje pasirodė maždaug 2002 m. Nuo 2005 m. šie kenkėjai pradėjo masiškai plisti Kaune, Vilniuje, o dabar nuo jų jau kenčia beveik visoje Lietuvoje augantys kaštonai.

X Kaštoninės keršakandės veisiasi pačiuose kaštonų lapuose, kuriuose išsigraužia takus ir sudeda kiaušinėlius. Iš jų pavasarį išsirita nauji kenkėjai.

X Natūralių priešų kaštoninės keršakandės gamtoje neturi, todėl šiuos kenkėjus turėtų naikinti žmonės. Kovoti su kaštoninėmis keršakandėmis galima ne tik deginant lapus, bet ir naudojant specialius cheminius preparatus. Tačiau toks būdas yra labai brangus – vienam medžiui nupurkšti prireiktų maždaug 70 litų.