Geriausias įvertinimas medikui – kolegų pripažinimas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Medicinos darbuotojų diena paminėta apdovanojant Santaros klinikų nominacijų nugalėtojus, kuriuos siūlė ir išrinko patys medikai – taip šios gydymo įstaigos kolektyvas tęsia prieš penkerius metus pradėtą tradiciją.

„Didžiuojuosi mūsų klinikų kolektyvu ir džiaugiuosi, kad įstaigoje jau penktus metus profesinė Medicinos darbuotojų diena minima būtent taip – apdovanojant jūsų pačių pastebėtus ir įvertintus kolegas, – medikus sveikino Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankevičius. – Dirbti universiteto ligoninėje yra ir garbė, ir didelis iššūkis, todėl tik bendras komandinis darbas leidžia mums didžiuotis tuo, kad esame viena pažangiausių įstaigų Lietuvoje, o dažnu atveju – žinoma bei vertinama ir už šalies ribų. Santaros klinikų pasiekimai – tai jūsų pasiekimai, kasdienis, kruopštus ir atsakingas kiekvieno iš jūsų darbas. Dėkoju už atsidavimą medicinai, mokslui ir pacientams. Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną jūsų ir linkiu, kad eitumėte aukštai iškėlę galvas, jaustumėtės įvertinti, gerbiami ir mylimi.“

Šiais metais jau įprastus tapusius apdovanojimus – specialiai šiai progai skirtas olandų skulptorės Corry Ammerlaan-van Niekerk statulėles „Dėkojame“, simbolizuojančias darnumą ir gausią šeimą – gavo 10 klinikų darbuotojų septyniose nominacijų kategorijose. Santaros klinikų kolektyvas rinko Metų gydytoją, Metų slaugytoją, Metų inovatorių, Vaikų numylėtinį, Komandos sielą, Įstaigos ambasadorių ir Kolektyvo atradimą.

Savo rogėse

Metų gydytojais, kolektyvo sprendimu, šiemet tapo Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Simonas Kaupas ir Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas.

S.Kaupas, anot kolegų, yra jaunas perspektyvus gydytojas, kuris atlieka sudėtingas rekonstrukcines operacijas bendradarbiaudamas su kitų sričių specialistais. R.Raugalas – vienintelis nuolatinis Vaikų ligoninės neurochirurgas nuo 2008 m. Jis nepamainomas Vaikų ligoninėje, mylimas pacientų, gerbiamas tėvų, nepagaili savo laiko net atostogų metu atvykti konsultuoti Reanimacijos skyriuje gydomų pacientų. Tėvams pataria, pamoko, niekada nesmerkia ir neturi išankstinių nuostatų. Medikas nuoširdžiai rūpinasi ir rezidentais – nuo 2012 m. yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos asistentas.

Tada buvau pirmas nuolatinis neurochirurgas, taip ir likau vienintelis nuolatinis. Labai lengva būti žinomam savo ligoninėje, kai esi vienintelis tos srities specialistas.

„Vilniaus dienai“ R.Raugalas teigė, jog gavus apdovanojimą labiausiai nudžiugino tai, kad buvo pastebėtas ir įvertintas būtent kolegų, viso kolektyvo – nuo direktoriaus iki valytojos.

„Aš darbe jaučiuosi „savo rogėse“. Sritis, kurioje dirbu – vaikų neurochirurgija – iš esmės ir gimė Vaikų ligoninėje mano darbo metu, kai pradėjau čia dirbti 2008 metais. Tada buvau pirmas nuolatinis neurochirurgas, taip ir likau vienintelis nuolatinis. Labai lengva būti žinomam savo ligoninėje, kai esi vienintelis tos srities specialistas“, – juokavo gydytojas.

Jis teigė, jog gera dirbti, kai jauti viso kolektyvo palaikymą. Į neurochirurgų darbą labai rimtai žiūri administracija – visuomet gali drąsiai kreiptis, išdėstyti problemas. Kolegos taip pat padeda  kiek gali. Neurochirurginės operacijos dažniausiai trunka ilgai, tad neretai tenka „pastumti“ kolegų traumatologų operacinius planus, bet šie nepyksta.

„Pas mus patenka sunkūs pacientai, dažnai po sudėtingų traumų, neretai nukentėję nuo artimųjų – suprantama, kad jautriai į tai reaguojame, – sakė R.Raugalas. – Tačiau jausminiai dalykai neturi trukdyti atlikti pagrindinės pareigos – gydyti pacientą. Kalbant apie smurto atvejus, labai padeda suvokimas, kad esi ne teisėjas ar prokuroras, tavo darbas ne smerkti ar teisti, o pasirūpinti savo pacientu. Tas požiūris, kai neklijuoji etikečių, nekaltini tėvų, padeda užmegzti kontaktą ir bendradarbiauti su paciento artimaisiais. Moralų aš jiems stengiuosi neskaityti, nors visko būna.“

Santaros klinikų suaugusiųjų Neurochirurgijos skyriuje R.Raugalas taip pat dirba – eina budėti. Tačiau, kaip pats sako, jaučia, kad būtent vaikų neurochirurgija yra jo sritis. Tas darbas padeda jaustis išskirtiniam ne tik Vaikų ligoninėje, bet ir šalies mastu, nes vaikų neurochirurgų Lietuvoje tėra keturi – dar du Kaune ir vienas Klaipėdoje. Pasitaikius sudėtingesniems atvejams, tenka konsultuotis su suaugusiųjų neurochirurgais. Problema ta, kad, tarkime, galvos smegenų navikai vaikams – nėra dažna patologija, vaikams iki 18 metų Lietuvoje jų diagnozuojama maždaug 20 per metus. Kadangi jie skirtinguose miestuose, vaikų neurochirurgai neturi tos „kritinės masės“, kad pacientui galėtų suteikti labai kvalifikuotą pagalbą. Todėl tenka kviestis pagalbą iš suaugusiųjų ligoninės, kuriems tokios operacijos – duona kasdieninė. Panašiai ir esant kažkokioms sudėtingesnėms stuburo patologijoms. Kaukolės deformacijos atitaisymo operacijos atliekamos kartu su veido ir žandikaulių chirurgu iš Žalgirio klinikos.

Gaila, pamainos nėra

Gydytojas R.Raugalas teigia dar vis neužsiauginęs sau pamainos, nes vaikų neurochirurgiją, kad ir kaip jis stengtųsi sudominti, paprastai pasirenka vos vienas rezidentas per metus, ir tai dar nereiškia, kad jis liks vaikų neurochirurgijoje. Per 11 mediko darbo metų vos dvi gydytojos buvo susižavėjusios vaikų neurochirurgija, bet viena išvažiavo dirbti į Panevėžį ir gydo suaugusiuosius, kita emigravo į Didžiąją Britaniją.

„Vaikų neurochirurgija nėra patraukli tiek pas mus, tiek visame pasaulyje, nes bet kuris chirurgas, kad neprarastų įgūdžių, turi daug operuoti, o tokios vaikų neurochirurginės patologijos, kurias reikėtų gydyti chirurginėmis operacijomis, yra gana retos, labai daug ligų gydoma konservatyviai. Tačiau apie pensiją man dar anksti galvoti, turiu nemažai laiko – dar spėsiu sau pamainą „užsiauginti“, – sakė gydytojas.