Šalia šlaitų gyvenantys kauniečiai kiekvieną pavasarį baiminasi nuošliaužų. Civilinės saugos specialistai pripažįsta, kad pavojingų vietų mieste nestinga, tačiau pagalbos iš savivaldybės sulaukia retas miestietis.

Gyvena baimėje

Kauno savivaldybė beveik visas stichinėms nelaimėms skirtas lėšas kasmet išskirsto kitokiems poreikiams. Aiškinama, kad miestas yra gana saugus nuo kataklizmų. Vis dėlto stačių šlaitų apsuptame mieste tvyro nuolatinė nuošliaužų grėsmė.

Žaliakalnio pašlaitėje, P.Kalpoko gatvėje 38-ajame name, gyvenantis Juozas Tamulionis kiekvieną pavasarį baiminasi dėl savo medinio namo. Ant jo ir žmonos namo, išėjus įšalui, bet kada gali užvirsti didelė krūva žemių ir išgriauti sieną. „Labiausiai baisu, kai pradeda tirpti sniegas, tada žemė pažliunga ir tampa nestabili, taip pat grėsmė kyla po ilgesnių liūčių“, – pasakojo vyras.

Prieš kelerius metus, kai šlaitas grėsmingai priartėjo prie namo, J.Tamulionis savo rankomis kaip mokėdamas išliejo betono užtvarą, įstatė atramas tarp šlaite įkastų įtvirtinimų ir namo sienos. Taip jis tikėjosi bent kiek pristabdyti artėjantį žemių masyvą.

Prieš porą metų šis statinys išties išgelbėjo Tamulionių namą, kai pavasarį po gausiai paplūdusio vandens šiame šlaite susiformavo nedidelė nuošliauža. „Tačiau betono užtvara nuo didelio spaudimo suskeldėjo, palinko, todėl antros tokios nuošliaužos ji jau neatlaikys“, – įsitikinęs J.Tamulionis.

Siūlo išsikelti

Gyventojas dėl iškilusio pavojaus kreipėsi pagalbos į savivaldybę. „Norėjau, kad man pagelbėtų pastatyti naują tvirtesnę užtvarą“, – sakė J.Tamulionis.

Savivaldybės Civilinės saugos tarnyba sudarė komisiją ir, apžiūrėjusi sklypą, skyrė 6,2 tūkst. litų šlaito geologiniams tyrimams. Ekspertai pripažino, kad stataus šlaito smėlingas ir vandeningas gruntas yra nestabilus. „Valdininkai mums su žmona rekomendavo palikti šį namą, nes jis nesaugus. Pažadėjo skirti socialinį būstą, tačiau mes atsisakėme“, – teigė J.Tamulionis.

Jis aiškino, kad nenori glaustis valdiškuose namuose ir palikti likimo valiai namą ir 13 arų sklypą.

„Jei šlaitą kurį laiką sulaikė mano paklota betono sienelė, profesionaliai įtvirtinta siena būtų tikrai pagelbėjusi“, – įsitikinęs vyras. Savivaldybėje jam atsakė, esą tam nėra lėšų.

Nukonkuravo renginiai

J.Tamulionis stebisi, kad virstančiam šlaitui sutvirtinti pinigų neskiriama iš Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo. Jame ekstremaliems atvejams pernai buvo numatyta 2,7 mln. litų. Šie pinigai išdalyti visai kitoms reikmėms.

„Kauno diena“ jau rašė, kad iš šio fondo 14 tūkst. litų skirta vicemero Vytauto Vasilenkos mėgstamai sporto šakai – regbiui. Už 170 tūkst. litų sutvarkyta ir apšviesta vieta popiežiaus Jono Pauliaus II paminklui, o miuziklui „Karolis“ iš rezervo nubyrėjo 50 tūkst. litų. Gruodį neplanuotu ekstremaliu įvykiu tapo „Vaikų Eurovizija“ – jau po konkurso 10 vietą užėmusiems Lietuvos atstovams iš direktoriaus rezervo atseikėta 15 tūkst. litų. Artėjant Kalėdoms paaiškėjo, kad baigiamam rekonstruoti „Vilijos“ baseinui reikia 400 naujų radiatorių, kurie nebuvo numatyti projekte. Savivaldybė nusprendė juos nupirkti iš administracijos direktoriaus rezervo.

Administracijos direktorius Algirdas Nesteckis yra tvirtinęs, kad rezervas turi būti skirtas tik nenumatytoms, neplanuotoms išlaidoms padengti. Užsiminus, kad iki šiol vyravo praktika iš šios kišenės sušelpti įvairius renginius, jis nebebuvo toks kategoriškas. „Kai prieš kokias šventes pamatome, kad nėra pinigų, savivaldybė turėtų prisidėti. Juk būna įvairių projektų su nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitais partneriais“, – svarstė jis.

Nestabilių vietų yra daug

Kauno savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vytautas Griškonis mano, kad miestui reikėtų specialios programos šlaitų sutvirtinimui finansuoti. „Apstatytų namais šlaitų, kur yra nuošliaužų grėsmė, tikrai turime daug: per pastaruosius dvejus metus pavojus buvo kilęs septyniose miesto vietose. Dažniausiai – Žaliakalnyje, Aleksote, Panemunėje – prie Jiesios upės, Saulės gatvėje – prie Gričiupio upelio“, – pasakojo V.Griškonis.

Prieš kelerius bene didžiausia grėsmė buvo iškilusi Karkazų Rato gatvėje prie Jiesios upės. Pradėjusio irti šlaito kraštas priartėjo prie pat gyvenamųjų namų. Jie bet kada galėjo nugarmėti iš 40 m aukščio. Kelios šeimos perkeltos gyventi į savivaldybės būstus. Ilgai nieko nedaryta, kol 2009 m. už Europos Sąjungos lėšas – 800 tūkst. litų – šlaitas buvo sutvirtintas.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Kaune praėjusį dešimtmetį buvo 38 potencialios nuošliaužos.