Vilniaus mero Viliaus Navicko mintis sostinėje pastatyti Disneilandą nuskambėjo tarsi anekdotas. Idėja geniali, tik niekas nepatikėjo... O juk pompastiška pramogų erdvė pritrauktų milijonus turistų ir pinigų.

Galimybė: posovietinėje erdvėje nėra nei Disneilando, nei Legolando parkų. Bendrovės dar nevykdė plėtros į Rytus.

Pasakų parkus aplenkia krizė

Ekonominė krizė klupdo didžiausius pasaulio bankus, naftos perdirbimo, nekilnojamojo turto ir kitas bendroves, didžiausias pasaulio gamyklas, tačiau akivaizdžiai aplenkia pramogų parkus. Vasarį išplatintame "LEGO Group" metiniame pranešime prezidentas Jørgenas Vigas Knudstorpas teigė, kad praėję 2008-ieji bendrovei buvo finansiškai sėkmingi. Grupės grynasis pelnas siekė 1,352 mln. Danijos kronų (apie 0,6 mln. litų). Palyginti su 2007 m., jis šoktelėjo 0,3 mln. Danijos kronų, arba 0,1 mln. litų daugiau.

Krizės nejunta ir Prancūzijos pramogų parko "Disneyland Paris" valdytojai. Bendrovė "Euro Disney" praėjusį rugsėjį pasibaigusiais finansiniais metais padidino pardavimą 9 proc., iki 1,33 mlrd. eurų (4,59 mlrd. litų). Lankytojų per praėjusius metus padaugėjo 800 tūkst. ir jų skaičius pasiekė rekordą: per metus "Disneyland Paris" aplankė 15,3 mln. viso pasaulio gyventojų.

Abiejų pramogų įmonių vadovai intensyviai vykdo parkų plėtrą visame pasaulyje. Pavyzdžiui, "LEGO Group" iki 2013 m. ketina pastatyti milžinišką pramogų parką Malaizijoje. Numatytas jo su viešbučiais, biurais, kavinėmis ir pramogų vietomis plotas siekia 58 ha. Objekto kaina siekia 750 mln. Malaizijos ringitų, arba 530 mln. litų.

2005 m. rudenį "Disneyland" pramogų parkas atidarytas Kinijoje, Honkonge. Objekto kaina siekė 3,5 mlrd. JAV dolerių (šių dienų kursu 8,89 mlrd. litų).

Rytų Europoje būtume pirmi

Suprantama, kviesdama statyti pramogų parką prie Vilniaus, nei sostinės, nei šalies valdžia nepajėgs pati finansuoti grandiozinių statybų. Vilniaus meras V.Navickas "Walt Disney Group" siūlo kiek kitokias sąlygas dėl pramogų parko plėtros Lietuvoje.

Laiške "Walt Disney Parks and Resorts" prezidentui Jamesui A.Rasulo meras kviečia apsvarstyti galimybę šios bendrovės lėšomis pradėti statyti aukštos klasės pramogų parką Vilniuje. Savivaldybė tikina galinti suformuoti parkui tinkamą sklypą ir jį suteikti bendrovei panaudos teisėmis. Be to, žadama ją atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Panašus siūlymas pateiktas ir bendrovei "LEGO Group".

Laiškas "Walt Disney Parks and Resorts" vadovui išsiųstas gegužės 5 d. Atsakymo iš Jungtinių Valstijų Vilniaus miesto valdžia kol kas nesulaukė, tačiau optimizmo nepraranda. Esą laiško iš užsienio investuotojų kartais tenka laukti ir pusmetį.

"Rytų pusėje nėra panašių objektų. Pramogų parkai pastatyti tik Paryžiuje ir Kopenhagoje. Plėtra į posovietinę erdvę dar nebuvo vykdoma. Manau, kad investuotojams šis regionas gali būti patrauklus. Pavyzdžiui, išgirdę apie mūsų idėją statyti Disneilandą jau skambino vienos Izraelio bendrovės atstovai. Jie viską apie tą ženklą žino, užsiima panašių projektų vystymu", – tikino meras V.Navickas.

Nauda neinvestuojant nė lito

Mero patarėjas Darius Indriūnas pabrėžė, kad kol kas pasakų parko statybos yra žalia idėja. Vilniaus miesto valdžia nė neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis kitose šalyse buvo vystomos panašios pramogų erdvės. Galbūt idėja mainais už 20–30 ha sklypą gauti pasakų parką per naivi, tačiau niekas nežino: o gal investuotojui pasiūlymas pasirodys labai patrauklus.

"Idėja gimė dėl to, kad norisi Vilnių padaryti traukos centru neinvestuojant savų pinigų. Mūsų žiniomis, bendrovė "Walt Disney Group" kuria plėtros planus, rodos, pradėjo statybas Dubajuje, apie Rusiją galvoja. Baltijos regione jie dar nieko vystyti nėra numatę, bet kodėl jiems nepasiūlyti ir Lietuvos? Įsivaizduokite, jie čia investuotų milijonus, sukurtų daug darbo vietų ir pakviestų turistų iš aplinkinių miestų. Neabejoju, kad atvyktų gyventojų ir iš Rygos, Talino, iš Lenkijos ir Baltarusijos miestų", – sakė mero patarėjas.

D.Indriūno nuomone, panašiam parkui pakaktų 20 ha ploto. Esą tokio ploto skirti miesto centre nepavyktų, tačiau plėtojant, pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją, pasakų parką būtų galima pastatydinti tarp jų.

Patrauklesnis už Guggenheimą

Disneilando parko statybos šalia Vilniaus drąsumu pralenkia buvusio mero Artūro Zuoko mintį sostinėje įkurti Guggenheimo muziejų. Abiejų projektų tikslas vienas – pritraukti į Lietuvą turistų, kurie papildytų skylėtus miesto ir valstybės biudžetus, sukurtų naujų darbo vietų ir kartu garsintų Lietuvos vardą Europoje ir pasaulyje.

Neabejojama, kad Disneilandas ar Legolandas taptų kur kas didesniu traukos centru nei moderniojo meno muziejus.

Parengta muziejaus galimybių studija rodo, kad Guggenheimo atsiradimas Vilniuje sukurtų 900 naujų darbo vietų. 200 iš jų būtų susietos konkrečiai su muziejumi, o visa kita tektų kavinėms, viešbučiams, restoranams.

Skaičiuojama, kad per metus Vilnių aplankytų apie 200 tūkst. turistų, kurie šalies biudžetą papildytų 220 mln. litų. O muziejaus statybos atsieitų apie 300 mln. litų.