Skilinėjantis daugiabutis miesto centre, grėsmingai slenkantys šlaitai, užberiančios kelius ir namus nuošliaužos – tai miesto grunto geologinės sandaros, klimato ir žmogaus veiklos padariniai.

Įvykių netrūksta

Kaune neretas atvejis, kai atskilusios nuo šlaitų žemės užberia kelius, namus. Prie Jiesios upės, Karkazų Rato gatvėje praėjusią dešimtmetį su atskilusiomis šlaito žemėmis žemyn buvo nugarmėjęs net ištisas sodas, žmones teko evakuoti iš namo.

Žemės ne kartą yra užvirtusios Aleksoto, Žaliakalnio namus, Savanorių prospektą.

Kai kurie gyventojai patys kaip išmano betonuoja ir sijomis ramsto šlaitą, nes nesulaukia pagalbos iš savivaldybės.

Lyg ant parako statinės jaučiasi žmonės, gyvenantys Karaliaus Mindaugo prospekto 31-ajame name. „Kauno diena“ neseniai rašė, kad šiame daugiabutyje susmuko rūsio grindys, buvo pažeistos ne tik sukibimą su rūsio lubomis praradusios pertvaros, bet ir sienos, kurios skiria laiptines ir laiko pastatą. Kiemas irgi atrodo lyg po bombardavimo: čia ativėrė dvi gilios duobės.

Nemunas tekėjo kitaip

Šiuos įvykius paprašytas pakomentuoti inžinierius geologas, įmonės „Kelprojektas“ Tyrinėjimo skyriaus vadovas Sauliaus Gegieckas akcentavo, kad dažnai kataklizmus nulemia net tik gamtos stichijos, bet ir žmogaus veiksmai ar praeities sprendimai.

Pasirodo, minėtas Karaliaus Mindaugo prospekto namas prieš 53 metus pastatytas nepaisant geologinės šios vietovės praeities. „Prieš 200–250 metų pagrindinė Nemuno vaga buvo ten, kur dabar srovena siaura prataka tarp krantinės ir salos. Žemutinę Fredą nuo salos tada skyrė tik pratakos kanalas. Todėl upės pakrantė driekėsi visai netoli dabartinės Kęstučio gatvės“, – pasakojo inžinierius geologas.

Tokias Nemuno pakrantes matome senosiose miesto graviūrose. Vėliau, galbūt dėl kurio nors didesnio potvynio, upės vaga persikėlė į kitą salos pusę. „Gruntas šalia Karaliaus Mindaugo prospekto nuo I.Kanto iki S.Daukanto gatvių dėl čia tekėjusios upės nėra tvirtas“, – teigė S.Gegieckas.

Ryžosi statyboms

Sovietmečiu projektuotojai vis dėlto ryžosi pradėti masines statybas ruože netoli krantinės tarp I.Kanto ir S.Daukanto gatvių. Pirmieji pastatai turi labai gilius pamatus – net iki 12 m. Naujesniais laikais statytas daugiabutis netoli Muzikinio teatro turi storą, iki 3,5 m plokštės pagrindą. „Tokių namų kiemai, naujieji statiniai, priestatai nėra stabilūs. Gali būti, kad dėl kokių nors vėlesnių remonto, statybos darbų pažeistas ir 31-ojo namo stabilumas, o gal pamatai nepakankamai gilūs“, – svarstė specialistas.

Kai kurių kitų namų gyventojai prieš porą amžių tekėjusios upės vietoje irgi turi rūpesčių dėl skilinėjančių sienų, pamatų.

Sudėtingų vietų yra daugiau

Miesto centre yra ir daugiau vietų, netinkamų statyboms. Ten nuo senų laikų šios miesto erdvės paliktos skverams, aikštėms. „Viena įmonė labai norėjo pastatyti viešbutį M.Valančiaus skverelyje, bet šių planų turėjo atsisakyti ne tik dėl vietos bendruomenės pasipriešinimo, bet ir didelių sąnaudų pamatams, nes toje vietoje prieš kelis tūkstančius metų driekėsi Nemuno senvagė“, – pasakojo S.Gegieckas. Senvagė vinguriavo ir Istorinės prezidentūros sodelio, Steigiamojo Seimo aikštės vietose.

Kaune yra nemažai teritorijų, kurių gelmėse slūgso durpynai. Ten po ledynmečio telkšojo ežerai, kurie vėliau užako ir buvo užnešti smėliu. „Viena tokių vietų yra prie Aušros gatvės. Todėl daug sunkumų statybininkams kilo statant lengvosios atletikos maniežą, Sporto viešbutį“, – pasakojo S.Gegieckas.

Nukentėjo prospektas

Tarp dviejų upių stūksantis miestas turi daug šlaitų, kurie ne visada yra stabilūs.

Prieš trejus metus Savanorių prospekte netoli „Saulės“ gimnazijos nuo šlaito į važiuojamąją kelio dalį pradėjo tekėti akmenų, smėlio ir velėnos lavina. Turėjęs surinkti lietaus vandenį šulinys Telšių gatvėje buvo užneštas lapais, todėl vanduo ėmė plūsti žemyn gatvės link. Galiausiai dalis paviršinio grunto nuslinko ir užpylė prospektą. „Šlaituose prie gatvės nuo seno yra dirbtinai supilta daug grunto tiesiant kelią, todėl paveiktas vandens srauto dalis jo atitrūko“, – aiškino S.Gegieckas.

Savanorių prospektas pradėtas tiesti dar XIX a. ant supilto grunto. Dabar čia važiuoja daug daugiau transporto, tad gatvė pamažu sėda. Estakada ties sinagoga taip pat pastatyta ant suvežto grunto, kuris irgi nėra tvirtas. Statinio renovavimo projektas parengtas dar 2003 m. Bet nieko nebuvo padaryta, todėl jau reikia kito projekto.

Nuošliaužų grėsmė

Nuo nuošliaužų yra nukentėję keli Veiverių gatvės namai, kai kiemus iki langų užpylė žemės. Vienas aukščiau ant šlaito esantis namas buvo nugriautas, nes grėsė, kad jis nuslinks į žemiau esančius kiemus. Nustatyta, kad žemės nuslinko dėl statybos darbų aukščiau stovinčiuose namuose ir po ilgesnių liūčių.

Žaliakalnio pašlaitėje, P.Kalpoko gatvėje 38-ajame name gyvenantis Juozas Tamulionis kiekvieną pavasarį baiminasi dėl savo medinio namo. Prieš kelerius metus, kai šlaitas grėsmingai priartėjo prie namo, vyras savo rankomis kaip mokėdamas išliejo betono užtvarą, įstatė atramas tarp šlaite įkastų įtvirtinimų ir namo sienos. Tai jam pagelbėjo, kai prieš porą metų po gausiai paplūdusio vandens susiformavo nedidelė nuošliauža. „Betono užtvara nuo didelio spaudimo suskeldėjo, palinko, todėl antros tokios nuošliaužos ji jau neatlaikys“, – įsitikinęs J.Tamulionis.

Kauno valdžia jam nesuteikė jokios pagalbos, tik rekomendavo išsikelti į savivaldybės būstą. S.Gegieckas mano, kad toje vietoje užtektų nutiesti drenažą.