Ryškiu Kauno savasties ženklu tapusi viduramžių šventė – Hanzos dienos šiemet neįvyks. 2011 m. kultūrinio turizmo nominaciją pelniusio renginio organizatorius Darius Rumšas, pavargęs nuo politinių intrigų, šiandien trokšta tik vieno dalyko – ramybės.

Prioritetas – Napoleonas

Praėjusį penktadienį D.Rumšas apsilankė Kauno savivaldybės Kultūros skyriuje ir paliko merui Andriui Kupčinskui adresuotą laišką. Jame atsisakoma paramos, kurią Kauno savivaldybė numatė skirti šiųmetėms Hanzos dienoms. Skirta suma – tris kartus mažesnė, nei prašė šventės rengėjai. Triskart prastesnės šventės D.Rumšas nesutiko rengti.

1812 m. Kauną nusiaubusio Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto persikėlimo per Nemuną inscenizacijai miesto valdžia paskyrė beveik ketvirtį milijono litų, o Hanzos dienoms pabėrė trupinių – 33 tūkst. litų.

D.Rumšas teigia, kad už tokią sumą nepavyktų nieko padoraus surengti, todėl nusprendė šiemet šventės neorganizuoti.

Nenorėjo rengti bet kaip

„To kas įvyko pernai, tikriausiai niekada nesugebėsime pakartoti“, – kalbėjo D.Rumšas apie prieš metus Kaune surengtas Tarptautines Hanzos dienas, kurios apstulbino daug įvairiose šalyse surengtų Hanzos švenčių mačiusius vokiečius, rusus, švedus, olandus.

Galimybė rengti tarptautinę Hanzos šventę kasmet suteikiama vis kitam naujosios, XXI a. susibūrusios, Hanzos sąjungos miestui. Kauno eilė dar kartą priartės po dešimtmečių.

Iki Tarptautinių Hanzos dienų Kaune buvo surengta ne viena vietinė Hanzos šventė. Šios kasmet vykstančios viduramžių fiestos jau turėjo šimtus gerbėjų.

„Ir dabar galėtume surengti kuklesnę vietinę šventę, tačiau jai reikia maždaug 100 tūkst. litų. Norint sukurti gerą reginį, vien entuziazmo nepakanka“, – „Kauno dienai“ komentavo situaciją viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktorius.

Rengti šventę, kurioje nebūtų nei į ką žiūrėti, nei ko klausytis, D.Rumšas atsisakė.

Sprendimas Hanzos šventę sujungti su Kauno miesto dienomis D.Rumšo taip pat nedžiugina – tokiu atveju surasti privačių rėmėjų būtų dar sunkiau.

Pavargo nuo intrigų

Kuluaruose kalbama, esą patyrusio renginių organizatoriaus kantrybės taurę perpildė politinės intrigos. Kaip žinia, Tarptautinės Hanzos dienos – ne tik D.Rumšo ir šios šventės meno vadovo Andriaus Žiurausko projektas.

Organizuojant šventę daug pastangų įdėjo tuometis Kauno meras liberalas Rimantas Mikaitis, kuravęs šventę dar būdamas vicemeru, ir jo komandos nariai. Tarptautinių Hanzos dienų organizatoriams aktyviai talkino daugybė savanorių, menininkų, studentų, Senamiesčio bendruomenė.

Netikėtai praradęs mero kėdę konservatorius A.Kupčinskas liko nuošalyje. Tačiau praėjusių metų spalį subūręs naują koaliciją ir vėl sugrįžęs į valdžią, ėmė naikinti liberalų veiklos pėdsakus.

Reorganizuojant savivaldybės administraciją, iš pareigų atleistas buvęs Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas, kiti su liberalais susiję specialistai.

Svarbiausia miesto kultūros politikoje tapo Kauno kino studija, o viešoji įstaiga „Hanza Kaunas 2011“ netrukus sulaukė savivaldybės auditorių.

Atsiuntė auditorius

Auditą atlikę specialistai nieko, dėl ko būtų galima sumaišyti su purvu Hanzos šventę, nerado: paaiškėjo, kad įstaiga jai skirtas lėšas naudojo pagal paskirtį, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo.

Vienas audito iniciatorių – Kino studiją, gavusią didžiausią finansavimą iš visų Kauno viešųjų kultūros įstaigų programų, globojantis jaunalietuvis vicemeras S.Buškevičius ėmė viešai tikinti, kad Hanzos dienas galima būtų surengti ir neturint lėšų.

Toks požiūris D.Rumšą glumina. Kalbama, kad Hanzos dienų idėjinis vadovas pavargo būti priklausomas nuo dažnai besikeičiančios politinės konjunktūros, todėl nusprendė laikinai pasitraukti.

Kenčia miesto įvaizdis

2011 m. gegužę vykusios Tarptautinės Hanzos dienos subūrė daugiau kaip 100 Europos miestų atstovus. Kaunas išgyveno tikrą pakilimą. Atvyko delegacijų net iš tų miestų, kurie nepriklauso Naujajai Hanzos sąjungai, pavyzdžiui, Barselonos.

Per tris dienas Kaune vykusioje šventėje apsilankė apie 750 tūkst. žmonių.

Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas Bernardas Saxe Kaune surengtas Tarptautines Hanzos dienas įvertino kaip vieną geriausių švenčių per visą šios sąjungos istoriją. Kauno vardas skambėjo visoje Europoje, apie šventę rašė visi didžiausi Vokietijos dienraščiai.

Sužinojęs, kad Hanzos dienų tęstinumo nepavyks išlaikyti, sutriko ir buvęs meras R.Mikaitis.

„Hanzos dvasia tapo ryškiu Kauno atpažinimo ženklu. Bus labai apmaudu, jei jo neišsaugosime“, – apgailestavo politikas, įsitikinęs, kad šie procesai labiausiai priklauso nuo valdžios požiūrio.

„Galbūt A.Kupčinskas jaučia kažkokias nuoskaudas, tačiau ar dėl to turi kentėti visa bendruomenė ir miesto įvaizdis?“ – kalbėjo R.Mikaitis.

Mylimiausias kūdikis

Tarptautinių Hanzos dienų meno vadovą Andrių Žiurauską taip pat stebina dabartinės Kauno valdžios požiūris į kultūrą.

„Man ir D.Rumšui Hanza – kur kas daugiau nei šventė. Tai mūsų mylimas ir nepaprastai brangus kūdikis. Manau, kad ir daugelis kauniečių didžiavosi šiuo renginiu. Su manimi dirbo šimtai savanorių, mačiau, kaip dega jų akys“, – apmaudo neslėpė režisierius.

Dešimtis tūkstančių kauniečių subūrusio interneto socialinių tinklų profilio „Kas vyksta Kaune“ administratoriai Vaidas Pilkauskas ir Aris Meškauskas praėjusiais metais be jokio atlygio populiarino šventę internete.

„Be Hanzos dienų Kaunas neabejotinai prarastų daug žavesio“, – pastebėjo V.Pilkauskas.

Reikia politinės valios

„Būtų labai blogai, jei neliktų šios šventės, juk Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis Hanzos sąjungai. Ši organizacija turi didžiulį potencialą, kurį reikėtų išnaudoti“, – kalbėjo konservatorė miesto tarybos narė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.

Politikė supranta organizatorius: norint sukurti gerą renginį, reikia ne tik entuziazmo, bet ir finansinių investicijų.

Šiemet Tarptautinių Hanzos dienų vėliavą iš Kauno perėmė Vokietijos miestas Liuneburgas, į kurį ketina vykti ir kauniečių delegacija.

„Būtų negerai, jei Naujosios Hanzos sąjungos vadovybę pasiektų žinia apie priblėsusią Hanzos dvasią mūsų mieste“, – kalbėjo E.Gudišauskienė.

Politikė sakė, kad papildomos paramos skyrimo klausimą dar būtų galima svarstyti Kauno miesto taryboje. Reikia tik visos tarybos sutarimo.

Vakar miesto tarybos narys Povilas Mačiulis pranešė apie visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ iniciatyvą dėl žlugdomų Hanzos dienų šaukti neeilinį tarybos posėdį.

Jungia 176 miestus

Senoji Hanzos miestų sąjunga – Hanzos lyga aktyviai veikė XIII–XVI a. Ji vienijo maždaug 200 Europos miestų. Hanzos lyga akcentavo miestų savivaldos svarbą, humanizmą, bendruomeniškumą, savitarpio paramą.

1980 m. įkurta Naujoji Hanzos sąjunga perėmė šiuos principus. Organizacija, vienijanti 176 miestus, siekia pritaikyti senąsias Hanzos lygos vertybes ir patirtį, plėtojant socialinį, ekonominį, kultūrinį Europos bendradarbiavimą.

Tarptautinės Hanzos dienos yra rengiamos kasmet viename iš Naujosios Hanzos sąjungos miestų.

2011 m. gegužės 19–21 d. vykusiose Hanzos dienose Kaune dalyvavo 86 delegacijos. Joms vadovo merai arba jų pavaduotojai. Vokietijos miestas Herefordas savo paviljone pristatė 25 savo regiono miestus, o Rostokas – 34.

Iš viso Kaune buvo pristatyta maždaug 150 Naujosios Hanzos sąjungos miestų.

Tarptautines Hanzos dienas Kaune atidarė šventės globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Per tris šventės dienas Kaune apsilankė maždaug 750 tūkst. žmonių.