Vilniečiai prisijungė prie per pasaulį nusiritusių protestų prieš Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (angl. – Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA). Į sostinėje šeštadienį vykusį piketą buvo užsukęs ir sostinės meras Artūras Zuokas.

"Tegyvuoja piratai!"

Į protestą susirinko didžiulė minia jaunų žmonių, nepritariančių susitarimui kovoti su piratavimu internete. Neabejingas jaunimas į protestą atsinešė daug įvairiausių plakatų: "Korporacijos + Vyriausybė = ACTA", "Stop ACTA", "Nepriklausomas tinklas ŽMOGAUS EVOLIUCIJA", "Vincai, ačiū, kad leidai naudoti savo intelektinę nuosavybę laisvai" ir kt.

Be plakatų, proteste netrūko ir skanduočių. "Žiema, žiema, bėk iš kiemo!" buvo pakeista į "ACTA, ACTA, bėk iš kiemo!". Visi šokinėdami garsiai skandavo: "Kas nešokinės, tas už ACTA!" Akcijos aktyvistai per garsiakalbį sakė: "Paklauskim žmonių, ką jie mano apie ACTA?" Ir tada minia vieningai pradėjo skanduoti: "Tegyvuoja piratai!"

Neklausia visuomenės nuomonės

Proteste pasirodė ir Vilniaus meras A.Zuokas. Paklaustas, kokia jo pozicija, meras atsakė esąs prieš tokį susitarimą.

"Tikrai palaikau susirinkusį jaunimą ir ne tik jaunimą, nes šiandien laisvei pasaulyje kuo toliau, tuo mažiau lieka vietos. Manau, kad vienintelė vieta kol kas yra internetas, taigi reikėtų jį išlaikyti. Todėl manau, kad skubėjimas be diskusijų ir apskritai bandymas per akto sutartį po truputį pradėti mažus žingsnius į laisvės ribojimą internete yra blogas precedentas", – "Vilniaus dienai" sakė A.Zuokas.

Pasak sostinės vadovo, tokie sprendimai bandomi priimti visiškai neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę, tiksliau, visuomenei net nesuteikiama galimybė tą nuomonę išsakyti.

"Kai tarptautiniai dokumentai pasirašomi labai staigiai ir tyliai, ir pasirašomi aukščiausiu lygiu, iš karto reikia įtarti klastą. Nes norint priimti sprendimą ar įstatymą, ar bendrą tarptautinę nuostatą, naudingą visuomenei, pirmiausia turi būti diskusija. Kai tik veikiama tyliai ir greitai, lauk klastos. Todėl, manau, gerai, kad visam pasauly kyla tokios protesto akcijos prieš ACTA ir kad Vilnius yra tarp jų", – sakė palaikyti susirinkusių atvykęs Vilniaus meras.

Renka parašus Seime

Registruotis į protestą buvo galima ir socialiniame tinkle "Facebook" sukurtoje grupėje "antiACTA LT". Čia vyksta diskusijos ir ketinama įvairiais būdais skleisti informaciją apie šios sutarties žalą internautų privatumui ir žodžio laisvei.

Šį susitarimą Lietuva ir dar 21 ES valstybė sausio 26 d. pasirašė Tokijuje. Kaip teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime, šiuo susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.

Tačiau kyla daug klausimų, ar šis ACTA susitarimas tikrai bus tinkamiausia priemonė kovoti su piratavimu ir klastotėmis internete, ar jis nepažeis interneto vartotojų, žiniasklaidos teisių laisvai naudotis internetu ir gauti informaciją. Ar pritarti Tokijuje pasirašytam susitarimui, Lietuva turės apsispręsti iki birželio.

Siekianti užkirsti kelią, kad prieštaringai vertinamas ACTA būtų ratifikuotas Seime, paskelbė opozicinė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcija parlamente. Jos atstovai pranešė pradėję rinkti parlamentarų parašus po kreipimusi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių ir užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį.

Juo raginama "atsižvelgti į visuomenės viešai reiškiamas pagrįstas abejones dėl šio susitarimo nuostatų, iškeliančių intelektinės nuosavybės autorių teises aukščiau, nei yra pamatinės žmogaus teisės."

Susitarimo nepasirašė tik penkios ES šalys: Estija, Kipras, Olandija, Slovakija ir Vokietija, nes šią sutartį jos turi apsvarstyti savo parlamentuose.

Piketavo visa Europa

Dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį visoje Europoje dalyvavo mitinguose prieš tarptautinį susitarimą dėl kovos su piratavimu internete.

Nepabūgę šalčio Vokietijos miestų gatvėse protestavo daugiau kaip 25 tūkst. demonstrantų. Apie 200 žmonių susirinko Londone netoli stambių bendrovių, kurioms priklauso teisės į išleidžiamą intelektinę nuosavybę, biurų.

Prieš šį susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti teisinę intelektinės nuosavybės apsaugos bazę, Bulgarijos sostinėje Sofijoje protestavo 4 tūkst. žmonių.

Dar tūkstančiai žmonių – daugiausia jaunimo – dalyvavo demonstracijose kituose sniego ir šalčio kaustomuose Europos miestuose, tarp jų Varšuvoje, Prahoje, Bukarešte, Paryžiuje, Briuselyje ir Dubline.

"Nebesijaučiame saugūs. Internetas buvo viena iš nedaugelio vietų, kur galėjome veikti laisvai", – sakė 26 metų programuotoja Monica Tepelus, drauge su maždaug 300 bendraminčių protestavusi Bukarešte.

Rytų Europoje nepritarimas ACTA yra itin stiprus ir greitai plinta. Protestuotojai šią sutartį lygina su visuotiniu sekimu, kurį vykdė buvę komunistiniai režimai. Filmų ir muzikos atsisiuntimas taip pat yra populiarus daugelio jaunų Rytų Europos gyventojų būdas gauti nemokamų pramogų.

"Stop ACTA!" – skelbė vienas transparantas demonstracijoje Berlyno centre, kurioje dalyvavo 2 tūkst. protestuotojų. Oro temperatūra Vokietijos sostinėje tuo metu buvo 10 laipsnių šalčio.

Varšuvoje maždaug 500 protestuotojų laikė plakatus su užrašais "Ne ACTA", "Šalin cenzūrą" ir "Laisvas internetas".

Protestavo "Wikipedia" ir "Google"

Sausio 18 d., protestuodamas prieš Internetinio piratavimo sustabdymo įstatymą (angl. – Stop Online Piracy Act, SOPA), didžiausias interneto enciklopedijos "Wikipedia" portalas anglų kalba buvo išjungtas parai. Interneto paieškos sistema "Google" buvo užtemdžiusi savo logotipą, protesto akcijų ėmėsi ir kiti populiarūs tinklalapiai, reikšdami susirūpinimą dėl JAV Kongreso planuojamų svarstyti kovos su piratavimu internete įstatymų.

SOPA pateiktas svarstyti JAV Atstovų rūmams, o JAV Senatas imsis nagrinėti IP adresų apsaugos įstatymą (angl. – Protect IP Act, PIPA).

Naujųjų įstatymų projektus palaiko Holivudas, muzikos pramonė, Programinės įrangos gamintojų ir platintojų susivienijimas (BSA), Amerikos nacionalinė gamintojų asociacija (NAM) ir JAV prekybos rūmai.

Tačiau juos griežtai kritikuoja skaitmeninių teisių ir žodžio laisvės organizacijos – jų manymu, šie teisės aktai JAV tarnyboms suteiks pagrindą nepradedant teisinių procesų išjungti tinklalapius, taip pat veikiančius užsienyje, kaltinamus internetiniu piratavimu.