Prieš krizę Kaune buvo parengta daugybė detaliųjų planų statyti daugiabučius biurų pastatus ir gyvenamuosius namus. Niekas nekreipė dėmesio į aplinkinių gyventojų nuomonę. Gyventojus piktinantys projektai vėl kelia galvas.

Gyventojai sunerimo

Šilainių pakraštyje, prie Baltijos gatvės įsikūrusio nuosavų namų kvartalo gyventojai turi vieną siaurą, apie trijų metrų įvažą, kuri veda į ramią teritoriją. Dabar gyventojai sunerimę – šalia jų sklypų gali išdygti keturaukštis 16 butų namas.

„Visa ši nedidelė teritorija suplanuota nedideliam kiekiui gyventojų, čia važiuojant keliuku mašinos vos prasilenkia, o dabar planuojama pastatyti daugiabutį! Vien automobilių kiek bus prigrūsta ankštoje erdvėje“, – piktinosi Saulius Adamonis, kurio sklypas ribojasi su būsimo daugiabučio kiemu.

Keturių aukštų 16 butų statinį planuojama statyti 15-oje arų. Dabar čia stūkso nenaudojami buvę garažai. „Bendrajame miesto plane čia yra mažaaukštės statybos paskirtį turintys sklypai. O šio sklypo paskirtis apskritai kitokia. Bet, nepaisant to, projektas sparčiai juda į priekį“, – stebėjosi S.Adamonis.

Viešajame detalaus plano svarstyme grupė gyventojų tvirtino, kad jie neprieštarautų, jei sklype būtų statomas iki dviejų aukštų kotedžo tipo statinys. Keturių aukštų daugiabutis kvartalo gyventojams nepatinka.

Nemato nieko bloga

Iš valstybės sklypą prieš trejus metus įsigijęs savininkas Rolandas Tarnauskas „Kauno dienai“ teigė nepažeidžiantis jokių įstatymų.

„Kodėl savo sklype negaliu įgyvendinti planų – juk šalia įsikūrusių sklypų savininkai nenorėtų, kad būtų varžoma jų laisvė statyti tai, kas leistina ir neprieštarauja įstatymams“, – mano jis.

R.Tarnauskas sakė įsigijęs sklypą pirmiausiai sau, nes ketina viename iš butų įsikurti ir pats. „Čia nebus koks nors devyniaaukštis, o nedidelis 4 aukštų daugiabutis, jo aukštis neviršys leistinos ribos – 16 metrų“, – tvirtino jis.

Susirinkime R.Tarnauskas žadėjo atsižvelgti į gyventojų interesus, bet ne į jų įpročius.

Iškalbingi ryšiai?

Sklypas, kur žada iškilti daugiabutis, dabar yra infrastruktūrinės paskirties.

Gyventojai atvirai kalba, kad žemės paskirtį detalaus plano rengėjui keisti lengva dėl ryšių – architekto Daliaus Šarakausko žmona dirba Valstybinėje teritorinio planavimo ir statybų inspekcijoje.

„Mane nuolat tuo kaltina, bet negi dėl to turiu keisti profesiją arba skirtis su žmona? Ji nedalyvauja svarstant mano rengtus detaliuosius planus“, – teigė D.Šarakauskas.

Architektas tvirtino, kad nuolat susiduria su kaimynų nepasitenkinimu, kai rengia detaliuosius planus. „Reikia suprasti, kad gyvename mieste, o ne parke, miške, vienkiemyje. Štai Austrijos sostinė Viena, kur gyvenimo kokybė viena geriausių Europoje, užima tokį patį plotą kaip ir Kaunas, bet ten puikiai telpa 1,5 mln. gyventojų“, – aiškino jis.

D.Šarakauskas pastebi, kad pastaruoju metu žemės rinka mieste vėl suaktyvėjo. „Suprantama, mastai ne tokie kaip iki krizės, kai buvo perkama viskas ir bet kur. Dabar viskas daug kruopščiau rengiama, bet bendras pagyvėjimas jaučiasi, todėl ir tokių besipiktinančių gyventojų taip pat gali tik daugėti“, – svarstė D.Šarakauskas.

Konfliktas užprogramuotas įstatyme

Kauno savivaldybės Europos Sąjungos paramos ir strategijos skyriaus vedėjas, urbanistas Saulius Lukošius, mano, kad nuo 2005 m. priimtas įstatymo pakeitimas, kai neliko sodybinės paskirties žemės miestuose ir yra tik pastatų aukštingumo apribojimai, užprogramuoja konfliktus tarp projektų plėtotojų ir gyventojų. „Tarp individualių namų patraukliuose kvartaluose tapo įmanoma statyti neaukštus daugiabučius, o tai, suprantama, kelia žmonių pasipiktinimą – juk jie įsigijo sklypus, kur infrastruktūra pritaikyta individualiems namams, o paskui imama statyti daugiabučius, viskas verčiama aukštyn kojomis, bloginamos gyvenimo sąlygos. Mieste turime daug laisvų teritorijų, kur galėtų laisvai plėtotis gyvenamieji kvartalai“, – aiškino S.Lukošius.

Populiarūs mažieji projektai

Saulius Vagonis

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo skyriaus vadovas

Didelių daugiabučių statyba šiuo metu atsigauna tik Vilniuje. Klaipėdoje ir Kaune jokių pokyčių nematyti. Tačiau ten aktyviai rengiami detalieji planai, nes sklypas daug patrauklesnis, kai visi jo dokumentai yra sutvarkyti, o tai aktualu, kai nekilnojamojo turto rinka nėra aktyvi. Kauno nekilnojamojo turto rinkoje kol kas dominuoja mažesni projektai, statomi nedideli daugiabučiai, kotedžai. Šie projektai mažiau rizikingi ir gana patrauklūs.