Kauno ekstremalių situacijų valdymo komisija susidomėjo, kodėl į Nemuną, netoli geležinkelio tilto, nesiliauja skverbtis skalūno alyva.

Kratosi atsakomybės

Baigiantis žiemai "Kauno diena" išspausdinto kauniečio laišką apie Nemuno krantinėje, ties geležinkelio tiltu, pastebėtus teršalus. Laiško autoriaus nuomone, taršos šaltiniu galėtų būti Vilniaus lokomotyvų depo Kauno cechas, įsikūręs kitoje gatvės pusėje.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Virginijus Juška tuomet aiškino, kad dėl šios taršos jų bendrovė esą nekalta, o laikraštis klaidina visuomenę. "Tikrosios priežastys nustatytos ir žinomos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūrai", – rašoma V.Juškos atsiųstame laiške.

Aplinkosaugininkai stebisi

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vadovas Eugenijus Vainalavičius nustebo sužinojęs, kad "Lietuvos geležinkeliai" kratosi atsakomybės. Anot pašnekovo, ši skalūno alyva – tai sovietmečiu veikusios pabėgių mirkymo gamyklos, kurią perėmė "Lietuvos geležinkeliai", veiklos padariniai.

"Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" valė šią užterštą teritoriją, tačiau ne visus darbus atliko iki galo, todėl dirvožemyje liko alyvos. Be to, geležinkelininkai neprižiūri iš dirvožemio besiskverbiančios skalūno alyvos surinkimo šulinėlių. Gal mano, kad jiems tai nepriklauso, nes pabėgių mirkymo teritoriją pardavė kitai bendrovei? Alyva dar ilgai sunksis iš dirvožemio ir terš aplinką. Šią problemą turime spręsti visi kartu, kitaip kitais metais vyksiančio Europos krepšinio čempionato svečiai gėrėsis ne Nemune plaukiojančiomis gulbėmis, o riebalų dėmėmis", – perspėjo E.Vainalavičius.

Ugniagesiams gelbėtojams įgriso

Kai atslūgo pavasario vandenys, Nemuno krantinėje vėl pasirodė teršalų. Vieta, kurioje jie sunkėsi į paviršių, lokalizuota – tai atliko Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Operacinio valdymo skyriaus specialistai. Anot šio skyriaus viršininko Vytauto Jokšo, reikia kuo skubiau spręsti šią į Nemuną besiskverbiančių teršalų problemą, kuri Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistams jau yra įgrisusi.

"Po aukšto potvynio vandens krantine vėl vaikščioja žmonės, važinėja dviratininkai. Iš smėlio mūsų supilti nedideli pylimėliai ir teršalus absorbuojančios bonos išardomos. Manau, kad teršalų dabar taip gausu, nes šioje vietoje žiemą įvyko šiluminės trasos avarija – karštas vanduo išplovė gausų teršalų sluoksnį", – svarstė kasdien padėtį šioje Nemuno krantinės vietoje kontroliuojančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas V.Jokšas.

Ekstremali situacija

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" filialo "Kauno geležinkelių infrastruktūra" vyr. inžinierius Gintaras Vasilavičius teigė, kad geležinkelininkai neatsisako su kitomis institucijomis tartis, kaip pašalinti teršalus, tačiau savo kaltės nepripažįsta, nes esą tai nuspręsti gali tik teismas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius, vadovaujantis ir Ekstremalių situacijų valdymo komisijai, teigė, kad ne vienus metus miestą kankinanti Nemuno teršalų problema pagaliau turi būti išspręsta.

"Kai tik E.Vainalavičius gaus atsakymą iš bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", rengsime komisijos posėdį ir spręsime, kaip stabdyti teršalus, nesiliaujančius plisti į Nemuną", – nedaugžodžiavo Z.Abramavičius.