Atkasti autentiški Valdovų rūmų vartų pamatai archeologus džiugino neilgai. Pasvarstyta, pažiūrėta ir nuspręsta: radinį užkasti iki geresnių laikų.

Būta gerų norų

Po smėliu vėl atsidūrusius istorinius pamatus Katedros aikštėje artimiausiu metu uždengs tokios pat, kaip ir visoje aikštėje, granito plokštės. Naujosios skirsis tik tuo, kad ant jų bus pažymėta vartų vieta.

Archeologai šį žingsnį aiškina kaip neišvengiamą būtinybę. Antraip svarbus radinys – autentiški Valdovų rūmų vartų pamatai – galėtų suirti arba būti neteisingai atstatyti. Kita vertus, norint rekonstruoti autentiškus pamatus, pirmiausia reikėtų susitvarkyti su netikėtomis kliūtimis: sovietmečiu per patį vartų vidurį buvo nutiestas magistralinis vandentiekis.

"Pamatams uždėjome betonines kepures, uždengėme geotekstile, užpylėme smėliu. Atnaujinimo darbus atidėsime geresniems laikams, gal 50 ar 60 metų, kai mūsų tautinė savimonė bus didesnė ir išmoksime vertinti savo paveldą", – savo poziciją dėstė Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" Archeologijos skyriaus vedėjas Gintautas Rackevičius.

Vartų paskirtis nekito

Nors Valdovų rūmų Vilniuje nebuvo jau kelis amžius, į juos vedantys vartai stovėjo iki pat 1837 m. Net jų paskirtis buvo išlikusi: pro vartus gyventojai patekdavo į miestą.
Istorikai iki šiol demonstruoja išlikusias XIX a. graviūras su vartų fasadų vaizdu ir primena, kad jų rankose yra dar tikslesni XVIII a. sukurti visos vietovės planai.

"Nesakau, kad reikia atstatyti 30 m aukščio gynybinę sieną. Tačiau jei norėtume atkurti autentišką miestą, lauktų labai daug darbo. O pavyzdžių, kaip įmanoma viską atstatyti, yra. Antai Varšuva. Nepaisant to, kad miestas per karą buvo visiškai sugriautas, ten viskas taip atkurta, kad senamiestis netgi įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą", – tvirtino G.Rackevičius.

Piktinasi valdžios apatija

G.Rackevičiaus nuomone, Vilnius neišnaudoja palankių aplinkybių.

"Palyginti su Krokuva, tai mūsų sostinės neabejotinai geresnė padėtis. Juk mes gyvenome dauboje. Viskas, kas praeitais amžiais atsidūrė žemėje, puikiai išsilaikė iki šių dienų", – radinių gausa džiaugėsi archeologas.

Žinoma, kaip iš tikrųjų atrodė ir patys Valdovų rūmai: juos sudarė bent 11 bokštų kalno viršūnėje ir keturi apačioje. O Pilies ir Didžiosios gatvių sankirtoje po žeme slepiasi ištisas miesto kvartalas.

"Dabar visa tai atkasti galima būtų nebent tam, kad paskui vėl užkastume. Detaliai restauruoti dar nepribrendome", – apibendrino G.Rackevičius.

Valdovų rūmai

XIII a. vidurys – pastatyta mūrinė pilis.
XV a. pradžioje po gaisro pilis perstatyta gotikos stiliumi.
XVI a. pradžioje pilyje atsiranda renesanso stiliaus koklių krosnys.
1520–1530 m. rūmai perstatyti renesanso stiliumi.
1610 m. po gaisro atlikta rūmų rekonstrukcija.
1655 m. pilį užėmė ir apiplėšė rusų kariuomenė. Apie šimtą metų ji stovėjo apleista.
1801 m. rūmai nugriauti, plytos ir akmenys parduoti, o rūsiai užversti.
2002 m. gegužės 10 d. oficialiai pradėti Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai.