Istorinis momentas Vilniuje: pradėtos griauti Nacionalinio stadiono konstrukcijos

Sklype Vilniuje, kur turėtų iškilti Nacionalinis stadionas, antradienį pradedamos griauti buvusių statybų liekanos, jas tikimasi pašalinti iki gegužės.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad paties naujojo daugiafunkcio komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu statybos galėtų prasidėti jau po metų.

„Per keturis mėnesius mes turėsime iš esmės visiškai dekonstruotus ir likviduotus stadiono „griaučių“ likučius, turėsime sutvarkytus pamatus, o statybų aikštelė bus paruošta būsimiems darbams“, – žurnalistams antradienį statybvietėje kalbėjo vicemeras.

„Patys statybų darbai turėtų prasidėti arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje, kai bus paruoštas techninis projektas, kuris paraleliai šiuo metu vyksta“, – sakė jis.

Per keturis mėnesius mes turėsime iš esmės visiškai dekonstruotus ir likviduotus stadiono „griaučių“ likučius, turėsime sutvarkytus pamatus.

Atliekas panaudos kitur

Griovimo darbus vykdančios bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas teigė, kad per keturis mėnesius „visiškai realu“ išardyti statybų liekanas ir jas išvežti, darbai paspartės pastačius pylimą. G. Masalsko teigimu, griovimo darbai kainuos apie 300 tūkst. eurų, už jų metu surinktą betoną ir metalo laužą tikimasi gauti dar apie dukart tiek.   

Statybų nuolaužos bus panaudotos kitose statybose, greičiausiai statant prekybos centrus, šaligatvių trinkelėms ar gatvių kelkraščiams stiprinti.

„Pirmas etapas bus tai, kad nuardysime tas konstrukcijas, kurios dabar styro, tą viršutinę dalį, tada formuosime maždaug 5-6 metrų aukščio pylimą nuo „Akropolio“ ir nuo gyventojų pusės, kad sumažintumėme triukšmą, tada atsikasinėsime pamatus, pradėsime juos ardyti“, – sakė G. Masalskas.

Anot jo, šie griovimo darbai yra palyginti nesudėtingi lyginant su tokiais pat darbais senose gamyklų teritorijose. Jis taip pat pridūrė, kad buvusių statybų liekanas teoriškai būtų galima panaudoti ir šioje statybvietėje, tačiau tuomet jas tektų kažkur saugoti bent dvejus metus.

V. Benkunskas taip pat priminė, kad pastatyti stadioną bei kitus numatytus objektus pagal sutartį ketinama iki 2025-ųjų pavasario, bet statybų pabaiga gali būti ir paankstinta.

„Pagal koncesijos sutartį, raktų atidavimas numatytas 2025 metų balandžio mėnesį –  yra tas vadinamasis galutinis terminas. Koncesininkas šneka, kad yra galimybė galbūt pabaigti anksčiau – apie 2024 metų pabaigą. Šiuose laiko rėmuose, matyt, ta pabaiga ir galėtų būti prognozuojama“, – tvirtino V. Benkunskas.

Svarsto didinti vietų skaičių

Jis taip pat užsiminė, kad su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar svarstoma didinti didžiojo stadiono vietų skaičių, o tai galėtų dar padidinti apie 160 mln. eurų vertės projekto kainą. Papildomus 35 mln. eurų savivaldybė ketina investuoti į infrastruktūrą – gatvių, sankryžų tvarkymą ir pan., tai numatoma daryti 2023-2024 metais.

V. Benkunskas neatmetė, kad galutinė projekto suma gali keistis ir dėl augančių statybų kainų.

„Kaip tik šiuo metu Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto galimybę padidinti vietų skaičių trimis tūkstančiais, iki 18 tūkst. vietų, tada, be jokios abejonės, atitinkamai projekto sąmata keistųsi dėl šitų aplinkybių. Ir, be abejo, (statybų kainų – BNS) indeksavimas irgi yra ta opcija, kuri matant visas infliacijas, gali būti taikoma“, – tvirtino vicemeras.

Anot jo, nieko nekeičiant, projektas būtų įgyvendintas sklandžiau, kitą vertus, 18 tūkst. vietų aikštynas gali būti panaudotas „daug platesne apimtimi“.

Vicemeras pabrėžė, kad tikslios komplekso aikštynų bei statinių ant Šeškinės kalvos vietos turėtų paaiškėti artimiausiu metu, tvirtinant techninio projekto sprendinius, tačiau stadiono vieta neturėtų keistis – jis atsiras vietoje dabartinių „griaučių“.

Komplekse – ir kiti aikštynai

UEFA standartus atitinkantį 15 tūkst. vietų UEFA IV kategorijos futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu planuojama pastatyti iki 2024-ųjų pabaigos.

22 hektarų teritorijoje taip pat turėtų atsirasti sporto muziejus, 3 tūkst. vietų IAAF standartus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, krepšinio, tinklinio, rankinio aikštės ir salės, vaikų darželis bei švietimo ir kultūros centras.

Apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį spalio mėnesį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sostinės savivaldybė ir koncesininkas, investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.

Savivaldybė planuoja, kad per metus bus parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir pačios statybos, kurios galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos.

Pirmą kartą stadionas teritorijoje šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

TIESIOG ĮDOMU....

TIESIOG ĮDOMU.... portretas
Kada šiame griovimo ir statymo etape pasibaigs pinigai kaip 2008 metais, kai Kubilius buvo ministrų pirmininku ir statybos, eilinį kartą, bus sustabdytos?

Lietuvos gerovės iliuzija

Lietuvos gerovės iliuzija portretas
Tai joks istorinis momentas. Lietuvą valdantis autokratinis režimas dar daug kartų statys stadiono karką ir vėl griaus.

Cianidas

Cianidas portretas
Čia ne istorinis momentas,bet valstybės gėda
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių