Vidaus tvarkos taisyklės prestižinių sostinės kvartalų naujakuriams užneria apynasrį, ribojantį jų teises. Tik laiko klausimas, kada susigalvotos taisyklės įgris patiems sumanytojams.

Laisvės vis mažiau

Daugiabučiuose įsikūrę vilniečiai nori jaustis tarsi gyvendami individualiuose apartamentuose. Dėl to žmonės steigia bendrijas ir prisikuria įmantrių vidaus tvarkos taisyklių. Nejučia jos ima varžyti gyventojų poreikius: laikui bėgant asmeninius žmonių interesus nustelbia bendruomenės gerovė.

Tuomet draudimų sąrašas ilgėja ir laisvės lieka vis mažiau. Taip gimsta draudimai net savo buto terasoje džiaustyti skalbinius, kurti kepsnines ar laikyti kačių kraiko dėžes. Griežtai susitariama dėl rimties valandų.

Taisyklių nesilaikantiems gyventojams gresia ne tik kaimynų nemalonė – jiems tektų gerokai patuštinti kišenes. Pirmą kartą tvarkos nepaisantis gyventojas gauna raštišką įspėjimą. Prasižengęs pakartotinai jis jau kenčia finansiškai – iš šeimos biudžeto į bendrijos kasą turėtų pervesti 500 litų. Už kiekvieną pasikartojantį pažeidimą sankcijos dar skausmingesnės – tektų pakloti po 800 litų.

Tokias vidaus tvarkos taisykles susikūrė prestižinio sostinės Taurakalnio perlo kvartalo V.Mykolaičio-Putino gatvės 10 numeriu pažymėto namo gyventojai.

Traukti dūmo – į lauką

Prabangiame daugiabutyje įsikūrusi Inga Paliliūnaitė pasakojo, kad namo vidaus tvarkos taisyklės derintos ilgai ir nuobodžiai. Procesas truko apie penkis mėnesius, nes tai vieni, tai kiti gyventojai buvo kuo nors nepatenkinti. Taisyklės, kurios daliai kaimynų atrodė idealios, likusiems netiko, nes varžė jų teises.

"Pradžioje buvo prieita iki tokių absurdų, kad gyventojams buvo draudžiama rūkyti net savo butų balkonuose ar terasose. Esą rūkaliai traukti dūmo turėtų eiti į lauką. Vėliau nusiderėjome iki to, kad apsiribotume nedžiaustyti skalbinių. Daugelis kaimynų yra estetai, todėl nenori žiūrėti į mano terasoje kabančius apatinius. Gyvename prestižinėje vietoje, todėl nutarėme negadinti išorinio pastato vaizdo", – prisiminė I.Paliliūnaitė.

Tylos valandos name – dar vienas punktas, dėl kurio susikirto kaimynų interesai. "Pagal kai kurių pageidavimus triukšmauti visai negalima. Norėta, kad darbo dienomis ramybės laikas stotų nuo 20 val., o savaitgaliais rimties turėtų būti laikomasi nuolat. Anuomet protestavome ir juokėmės, kad grįžę iš darbo turėtume vaikščioti patyliukais, o apie muziką tegalėtume pasvajoti", – kalbėjo I.Paliliūnaitė.

Baudos tik prevencinės?

Nors ne visi draudimai I.Paliliūnaitei atrodo pagrįsti ir reikalingi, ji gyventojų sutarimu priimtų taisyklių įkaite nesijaučia. "Visi kaimynai pakankamai supratingi ir prie smulkmenų nesikabinėja, kiekvieną kartą pirštu negraso. Kol neįvyks rimtas konfliktas, nemanau, kad bus imtasi griežtesnių tramdymo priemonių", – šypsojosi moteris.
Ji tikino negirdėjusi, kad kas nors iš kaimynų jau būtų drausmintas pinigine bauda. "Tos sumos surašytos labiau prevenciškai", – atkreipė dėmesį I.Paliliūnaitė.
Ar gyventi įspaustiems į siaurus rėmus ne tas pat, kas sėdėti ant parako statinės laukiant, kol ji sprogs?

Dėl saviveiklos – kuriozai

Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis pabrėžė, kad vidaus tvarkos taisyklės neturi pažeisti asmenų teisių į privatumą ir galimybės laisvai disponuoti savo turtu. "Taisyklės negali būti išsigalvotos. Dėl žmonių saviveiklos atsiranda netikėčiausių kuriozų. Dažniausiai nesąmoningų punktų į taisykles įtraukia senyvi žmonės, kurie nesugeba skaityti įstatymų, arba jauni naujų namų gyventojai, kuriems viskas atrodo taip paprasta, kad net neverta gilintis", – pasakojo J.Antanaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad bendrija negali nieko bausti, nes neturi viešojo administravimo teisės. "Kokiu pagrindu, kokiu dokumentu remiantis baudžiama? Čia negali galioti jokie draugiški susitarimai, kaip tarp bičiulių, kurie pasižada duoti po litą, jei rusiškai nusikeikia. Bendrija – ne draugų susitarimas, o juridinis asmuo, todėl turi veikti pagal įstatymus ir tik vadovaudamasi jais. Tvarkytis patiems – sveikintinas noras, bet bendrija neturi nei savo policijos, nei inspekcijos, o administracinės teisės pažeidimų protokolus gali rašyti tik atitinkamos institucijos", – aiškino J.Antanaitis.

Žmonės ieško teisybės

Pasikonsultuoti su specialistais į asociaciją kasdien užsuka apie tuziną interesantų. Patyrę bendrijų pirmininkų spaudimą nariai ateina pasiaiškinti dėl  savo teisių. Pirmininkai teiraujasi, kaip tinkamai vesti susirinkimus, kaip juos protokoluoti.
"Jokių dviprasmybių taisyklėse ar kituose bendrijos dokumentuose neturėtų likti", – sakė žmones konsultuojanti notarė Edita Vitovič.

J.Antanaitis pasakojo, kad kartais bendrijos randa auksinių sprendimų, kaip spręsti problemas, bet jie būna priimti ne valdymo organo, susirinkime dalyvaujant ne tiems asmenims arba išeinant už bendro turto ribų.

"Bendrijų pirmininkams primygtinai patariu nepiktnaudžiauti valdžia, nes sprendimai jiems gali atnešti daug materialinės žalos. Nuskriausti žmonės netyli, jie aiškinasi ir siekia teisybės, jei buvo pažeistos jų teisės", – kalbėjo J.Antanaitis.

Kilus klausimų dėl bendrijų steigimo, vilniečiai gali užsukti į asociaciją Vingrių g.11A. Konsultacijos registruojamos iš anksto telefonais 261 1003 arba 8 800 22 332.