Oro kaprizai apkartino Didžiojoje Britanijoje dirbančių emigrantų kelionę namo. Dėl Londone tvyrojusio itin tiršto rūko kai kurie reisai švenčių išvakarėse į Lietuvą vėlavo šešias valandas.

Prieš didžiąsias metų šventes Didžiojoje Britanijoje uždarbiaujančių artimųjų į Tarptautinį Vilniaus oro uostą pasitikti iš visų šalies pakraščių sugužėję žmonės turėjo pakankamai laiko pasinervinti ir pakeiksnoti aviatorius. Nors gruodžio 22-osios vakarą Lietuvoje oro sąlygos buvo geros, nė vienas iš Londono Gatviko oro uosto turėjęs pakilti lėktuvas Vilniaus nepasiekė laiku. „AirBaltic“ orlaivis, užuot nutūpęs 22 val., leidosi tik gruodžio 23-iąją, pusę dviejų nakties. Pusvalandžiu anksčiau gimtąjį oro uostą pasiekti turėjęs „flyLAL“ lėktuvas užtruko net 6 valandas ir leidosi tik pusę keturių.

Paprašytas pakomentuoti šią situaciją, Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas patikino, kad šįkart aviatoriai iš tiesų niekuo dėti.
„Toks tirštas rūkas kaip Londone, kad mūsų navigatoriai būtų priversti prašyti aviakompanijų atidėti reisus, Lietuvoje būna labai retai. Visuose šalies oro uostuose naudojami radijo švyturiai, atitinkantys pirmos ICAO kategorijos reikalavimus, leidžia orlaiviui palyginti tiksliai priartėti prie kilimo ir tūpimo tako – tai 60 m aukštis, kai iki tūpimo taško lieka vos 800 m arba 550 m horizontalaus matomumo, pagal tako ugnis. Tai yra iš tiesų labai prastos oro sąlygos“, – tvirtino A.Šumskas.

Navigacijos paradoksai

Specialistas atkreipė dėmesį, kad nors žmonės paprastai mano, jog lėktuvu atsiplėšti nuo žemės yra kur kas paprasčiau, nei jį nutupdyti, iš tiesų yra ne visai taip. Modernios technologijos leidžia pastarąją procedūrą atlikti saugiai lėktuvo įgulai tik stebint prietaisų rodmenis ir vykdant dispečerių komandas. O norint pakilti į orą, pilotui būtina matyti įsibėgėjimo taką, kad galėtų išlaikyti reikiamą trajektoriją.

„Jei Gatviko oro uosto dispečeriai neleido kilti, galima spėti, kad ten matomumas buvo katastrofiškas. Paprastai Londone leidžiama lėktuvams startuoti, kai kilimo tako ugnys įžiūrimos už 150 m. Vilniuje šiuo metu leidžiama lėktuvams kilti, kai matomumas siekia 250 m“, – teigė A.Šumskas.

Sprendimai bręsta

Pašnekovas pastebėjo, kad su Tarptautinio Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija numatoma įdiegti ir antros ICAO kategorijos reikalavimus atitinkančią navigacinę sistemą. Ji leistų orlaivius valdyti tiksliau.
„Tačiau reikia turėti galvoje, kad visos tokio pobūdžio problemos privalo būti sprendžiamos kompleksiškai. Net ir sutvarkius oro uosto infrastruktūrą reikia atitinkamo lygio įranga aprūpintų lėktuvų ir tam tikros kvalifikacijos pilotų“, – sakė A.Šumskas.
Šiuo metu visi Lietuvoje dirbantys lakūnai yra pasirengę skraidyti, kai meteorologinės sąlygos vertinamos kaip atitinkančios antros ICAO kategorijos reikalavimus.