Į devintą dešimtį įkopę kauniečiai Teodora ir Henrikas Kalibatos šiomis dienomis kukliai pažymi savo bendro gyvenimo 60-metį. Tokia vedybinio gyvenimo sukaktimi retas gali pasigirti.
Susipažino per šimtadienį
"Mes susipažinome suaugusiųjų mokykloje dar prieš karą. Kai atsisėdome vienas šalia kito per šimtadienį prie stalo, taip ir iki šiol sėdime", – prisiminė T.Kalibatienė, kažko ieškodama sovietmetį menančios indaujos stalčiuje.
Netrukus ji ištraukė šūsnį savo vyro diplomų, kuriuos jis pelnė kaip sumanus darbų mokytojas ir nenuilstantis aviamodelių sporto teisėjas bei moksleivių aviamodelizmo būrelių vadovas. "Jei neparodyčiau tų diplomų, jis ir nepasigirtų. Toks jau yra tas mano aukštaitis", – paaiškino iš Suvalkijos kilusi guvi, iki šiol nenustygstanti vietoje Teodora.
Neseniai pradėjo tapyti
Pašnekovė pasakojo, kad jai sovietmečiu nereikėjo baigti ypatingų mokslų, jog taptų knygyno prie VI forto vedėja – įsidarbinti padėjo buvęs bendraklasis. O štai tapyti pradėjo tik prieš porą metų. Prisiminė tapybos mokytoją, kuri dar mokykloje jai pranašavo dailininkės ateitį. Kadangi Teodoros gyvenimas visą laiką buvo pilnas rūpesčių (su vyru, kurio tėvai buvo ištremti į Sibirą, susipažino jau būdama našlaitė), todėl potraukį tapybai teko ilgam atidėti į šalį. Dabar, kai visos negandos nuo Kalibatų šeimos nutolusios per saugų atstumą, Teodora gali mėgautis kūryba.
"Tapau tik tada, kai Henrikas išeina į parduotuvę. O išeina jis ilgam – porai valandų. Tad galiu niekieno žvilgsnių nevaržoma tapyti. Nemėgstu, kai man kas nors per petį žiūri. Atrodo, pernai Linksmakalnyje gyvenanti dukra Lilija padėjo toje gražioje vietovėje surengti mano darbų parodą", – kalbėjo savamokslė dailininkė, rodydama savo kūrinius, kurių dauguma – gamtos vaizdai.
Meilę gamtai ir jos gyviems tvariniams, kūrybos gyslelę, matyt, paveldėjo ir Kalibatų dukra Lilija. Oftalmologe dirbanti moteris yra išleidusi savo eilėraščių knygą, garsėja kaip aktyvi gyvūnų globėja.
Sveika ir pasibarti
Šeimos galva H.Kalibata yra žmonos ir dukros priešingybė. "Bėgant laikui, žmona perėmė vadovavimą šeimoje, tačiau ne tai, kas lyderiauja, yra pagrindinė darnaus sugyvenimo sąlyga. Svarbiausia – dėmesys vienas kitam. Pasitaiko, kad mes ir pasibarame, bet tai nieko baisaus. Pasakyčiau netgi sveika. Juk negerai viską gramzdinti į save. Reikia kalbėtis", – ilgo bendro gyvenimo receptą išdavė H.Kalibata.
Abu jubiliatai sakė nemėgstantys triukšmingų kompanijų, renginių, perdėto dėmesio, todėl vedybų 60-metį pažymės tik su artimaisiais. Be dukros, jie turi anūką Gintarą ir proanūkius Ugnę bei Liną. Jubiliatų vestuvės prieš 60 metų taip pat buvo kuklios – nuotaka vilkėjo tamsiai mėlyna plonos vilnelės suknele, o jaunikis – tokios pačios spalvos kostiumu. Tad ir dabar, kaip juokauja Teodora, jokių nuometų ir fanfarų nebus.
Naujausi komentarai