Prieš keletą savaičių Rasų kapinėse nuvirtusi betoninė sienelė privertė sukrusti ir aukščiausius šalies pareigūnus. Apsilankius Seimo pirmininkui Rasų gatvėje įrengti greitį ribojantys ženklai, artimiausiu metu planuojama kreiptis į premjerą.

Seimo pirmininko Česlovo Juršėno skambutis generaliniam Vilniaus policijos komisarui tapo Rasų kapinių gelbėjimo pradžia. Šiuo metu greitį ribojantis ženklas stovi judriausioje palei Rasų kapines einančios gatvės dalyje.
Tokiu būdu bandoma sumažinti dideliu greičiu lekiančių automobilių keliamą vibraciją.
Č.Juršėnas ketina kovoti toliau ir artimiausiomis dienomis planuoja susitikimą Rasų kapinių klausimui aptarti.

„Nesu paminklosaugininkas ar paveldosaugininkas, tiesiog esu savo krašto patriotas. Manau, kad čia palaidoti žmonės turi teisę ilsėtis ramybėje. Lankiausi kapinėse ir pasijaučiau tikrai nesmagiai“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Kreipsis į premjerą

Į susitikimą pakviesta istorikė Vida Girneikienė pasakojo parengusi visą sąrašą taisytinų dalykų, siūlymai paremti nuotraukomis. Seimo pirmininkas numato, kad aptarus visus klausimus bus parengtas kreipimasis į Gediminą Kirkilą. Premjero bus prašoma, kad atsakomybę dėl Rasų kapinių ateities prisiimtų Vyriausybė.
„Manau, kad Vyriausybė galėtų šiuos dalykus koordinuoti geriausiai, įpareigoti užsiimti šia problema vieną ar kitą ministeriją“, – argumentavo Č.Juršėnas.

Tvarkosi savo jėgomis

Balandžio 14 d. nuvirtusios sienelės nuolaužos išvežtos į sąvartyną. Tai savo jėgomis sutvarkė kapinių darbuotojai. Artimiausiu metu, Rasų kapinių administratoriaus Antano Grinčelaičio nuomone, naujų griūčių nebus, tačiau būtinas darbų finansavimas.
„Šiek tiek galima laukti, bet neilgai. Reikalingas kapitalinis sienelės remontas. Joks kosmetinis remontas čia nepadės. Galėtų suleisti strypus į žemę ir padaryti tą sieną iš betono. Tikrai brangiai nekainuotų“, – sprendimo būdus valdininkams siūlė kapinių administratorius.
„Buvo atvažiavę Lenkijos ambasados atstovai, lenkų televizija filmavo. Tikiuosi, kad šie kadrai privers raudonuoti atsakinguosius“, – šypsojosi A.Grinčelaitis.

Atsakomybės kratomasi

Tiesa, tų, kurie turėtų raudonuoti, nematyti. Kultūros paveldo departamento vyriausioji inspektorė Audronė Vyšniauskienė teigė, kad sienelė sumūryta sovietiniais laikais ir nesvarbu, kokių paminklų pamatus ji remia.
„Tai nėra saugotinas objektas. Žinoma, mes informavome ir prašėme Seimo pirmininko tarpininkauti. Tikimės, kad darbai pajudės iš mirties taško“, – kalbėjo A.Vyšniauskienė, tikėdamasi, kad vis dėlto darbo imsis savivaldybė.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas darbų nesikrato, tačiau kokybiškam remontui miestas lėšų neturi.