Braškantį ir daug degalų ryjantį Kauno šilumos ūkį užsimota atnaujinti. Kokios naudos iš to turės miestas, dar neaišku. 40 mln. litų kasmet šilumos vartotojams sutaupyti siūlantys energetikai teigia susiduriantys su politikų intrigomis.

Kvietimas – formalus

Vakar vykusiame miesto kolegijos posėdyje turėjo būti svarstomas šilumos vartotojams Kaune svarbus energetinio ūkio atnaujinimo perspektyvų klausimas, tačiau jis liko neaptartas. Viena iš priežasčių – į posėdį nebuvo pakviestas svarbiausio šilumos tiekėjo mieste Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) atstovas.

"Kvietimo dalyvauti posėdyje sulaukiau likus dvidešimt minučių iki jo pradžios, tad suprantama, dalyvauti neturėjau galimybių – negalėjau visko mesti ir atlėkti, juolab kad reikia laiko posėdžiui pasiruošti. Žodžiu, mane pakvietė, bet tai padarė taip, kad negalėčiau atvykti", – tarė KTE vadovas Antanas Pranculis.

Didžiausią biokuro jėgainę mieste planuojančios pastatyti bendrovės vadovas neslėpė nuolat susiduriantis su miesto valdžios institucijų nepalankiu išankstiniu nusistatymu.

To iš esmės neneigė ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. "Kauno savivaldybė yra ne KTE, bet "Kauno energijos" akcininkė", – paaiškino jis.

Įsivyravo chaosas

A.Kupčinskas tvirtino, kad KTE iki šiol nėra įvykdžiusi investicinių įsipareigojimų. "Iš KTE girdime tik deklaracijas, bet rimtų įsipareigojimų kol kas nėra", – sakė meras.

A.Pranculio teigimu, vykdyti numatytus planus trukdo neprognozuojamas politikų elgesys.

"Planuojame milžiniškas investicijas. Laikas senka. Kiekviena užgaišta atkarpa – nuostoliai šilumos vartotojams. Politikai šiuo atžvilgiu elgiasi neatsakingai. Kaip žinome, praėjusių metų liepą miesto taryba patvirtino sklypo moderniai jėgainei statyti detalųjį planą, o gruodžio pabaigoje atšaukė. Ar galima kalbėti apie nuoseklų planų įgyvendinimą, kai susiduriame su tokiais akibrokštais?" – stebėjosi A.Pranculis.

Nuostoliai vartotojams

A.Kupčinskas pabrėžė, kad KTE su kliūtimis susiduria todėl, kad neįvykdė įsipareigojimo investuoti 400 mln. litų.

A.Pranculio įsitikinimu, iš miesto valdžios institucijų skambantys priekaištai tėra bandymas kurstyti konfliktą.

"Blogiausia, kad dėl tokios nekonstruktyvios pozicijos nuostolių patirs šilumos vartotojai. Tokių nuostolių kaina – apie 40 mln. litų per metus", – skaičiavo KTE vadovas.

"Dėl sudaromų dirbtinių kliūčių planų įgyvendinimas stringa. Esant dabartinei situacijai, naują katilą galėsime paleisti tik pačioje 2014 m. pabaigoje, tad pirmieji šildymo mėnesiai dėl trukdymo įgyvendinti planus bus brangesni", – konstatavo KTE vadovas.

A.Pranculis pabrėžė, kad visos numatytos investicijos bus įgyvendintos.

"Tie 400 milijonų turi būti investuoti iki 2018 m. Iki šiol jau esame investavę apie 60 mln. litų. Į biokuro jėgainės projektą investuosime 300 mln. litų. Iki 2015 m. pradžios bus rekonstruoti trys vandens šildymo katilai. Tai kainuos 45 mln. litų. Tad iki 2015 m. pradžios numatytos investicijos bus atliktos", – aiškino A.Pranculis.

Šiluma – ne bulvės

Kalbėdamas apie KTE planus, Kauno meras A.Kupčinskas neslėpė, kad į šią bendrovę įtariai žvelgiama ir todėl, kad jos pajėgumo mastai varžo galimybes sukurti konkurencines sąlygas.

Lietuvos energetikos instituto direktorius akademikas Jurgis Vilemas "Kauno dienai" sakė, kad konkurencijos šilumos ūkyje sąvoka pastaruoju metu mosuojama kaip įspūdingu, tačiau tuščiu plakatu.

"Konkurencija atsiranda tuomet, kai rinkoje yra prekių perteklius. Jei vyrauja prekių deficitas arba pasiūla subalansuota, tada konkurencijos nėra, nors tiekėjų gali būti ir daug. Kad atsirastų prekių, šiuo atveju šilumos energijos perteklius, reikia labai daug investuoti. Tuomet iškyla klausimas, kas apskaičiuos, kad tų investicijų būtų ne per daug. Juk už visas investicijas turės mokėti šilumos vartotojai. Jei bus padarytos perteklinės investicijos, investuotojas stengsis atsiimti tuos pinigus iš vartotojo, ir jis ras būdų, kaip tai padaryti", – apie galimas grėsmes kalbėjo akademikas J.Vilemas.

Anot jo, šilumos ūkis nėra turgus, kuriame tiekėjai suneša savo bulvių maišus ir pradeda konkuruoti, kuris pardavinės priimtinesnėmis kainomis.

Be to, Lietuvoje šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

"Sektinas pavyzdys galėtų būti Skandinavijos patirtis. Jei pastebima, kad atsiranda šilumos energijos deficitas, miestas arba tinklo savininkas kviečia investuotojus, paskelbia konkursą, kas už mažesnę kainą įrengs trūkstamus pajėgumus. Konkurencija vyksta tik šiame etape. Jam pasibaigus, pasibaigia ir ginčai", – pabrėžė J.Vilemas.

Mato daug spragų

Kada Kaune pasibaigs ginčai ir prasidės darbas, kurio vaisius galės ragauti šilumos vartotojai?

Konkrečius, tačiau blokuojamus planus parengusios KTE strategų tvirtinimu, šilumos kainų mažinimo rezervų turi ir savivaldybės įmonė "Kauno energija".

"Kodėl šilumos kaina Kaune viena iš didžiausių? Visi pirštu rodo į KTE. Bet tai neteisinga. KTE gaminamos šilumos kaina yra 19,4 cento už kilovatvalandę, mūsų pagamintą šilumą vartotojams tiekianti "Kauno energija" deklaruoja, kad jų sąnaudos už kilovatvalandę sudaro 4,9 cento. Taigi kilovatvalandė galėtų kainuoti 24,3 cento. Tai būtų žemiausia kaina Lietuvoje. Bet "Kauno energija" vartotojams šilumą pardavinėja už rekordinę kainą. Manau, kad taip yra todėl, kad realios "Kauno energijos" sąnaudos yra apie 10 centų už kilovatvalandę, nes yra išlaikomas neveikiančių katilinių tinklas", – pareiškė A.Pranculis.

Taupymo rezervus, racionaliai sutvarkant visą šilumos ūkį, regi ir Energetikos ministerijos atstovas Kęstutis Jauniškis.

Jam irgi kelia įtarimą Kaune aukštai iškabintas tariamos konkurencijos plakatas.

"Kiek žinau, Kaune planuojama pastatyti penkias jėgaines, kurios pagamins apie 60 megavatų šilumos (vidutinis Kauno poreikis – apie 200 megavatų – red. past.). Tos jėgainės neišspręstų jokios problemos. Rezultatas gali būti ne tik nulinis, bet ir neigiamas", – prognozavo K.Jauniškis.

Nepriklausomybė – tik vizija?

Nepaisant specialistų perspėjimų, konservatoriai atkakliai bando kurti vadinamąją konkurencinę aplinką.

Žiniasklaida skebė, kad "Fortum" ketinimus palaikančio Kauno miesto tarybos nario Gedimino Žukausko sūnus turi interesų biokuro rinkoje. Palaikančiųjų komandoje – ir A.Garbaravičius, kurio giminaičiai atstovauja kitam elektros tiekimo Lietuvai monopolininkui – Rusijos "InterRao".

Skelbiama, kad "Fortum" savo investicijoms pasirinko patį palankiausią "tiltą" - biokurą. Nuolat pabrėžiama, kad ši bendrovė yra suomių. Bet tai tik dalis tiesos. "Fortum" yra pagrindinis rusiškų dujų tiekėjas Suomijai. Prieš keletą metų ši bendrovė pripažinta strateginiu investuotoju Rusijoje. Tokį statusą Rusijoje turi tik kelios užsienio bendrovės.

"Fortum" turi ne tik rusų dujininkų palankumą. Prieš dvejus metus "Fortum" tapo kito Rusijos energetikos giganto – "InterRao" strateginiu partneriu. Kaip pranešama "InterRao" oficialiuose pareiškimuose, partnerystė pasirašyta dėl strateginio bendradarbiavimo investicijoms užsienyje. Tai yra ne Rusijoje.

Lietuva ir kaimyninės Baltijos šalys "InterRao" kaip tik ir yra "strategiškai svarbus regionas". Savo metinėje ataskaitoje "InterRao" išskiria įspūdingą pasiekimą – milžiniškai augantį elektros eksportą į Lietuvą ir dėl to augantį pelną. Tą pelną suneša elektros vartotojai, kurie nuolat "pradžiuginami" žiniomis apie didėjančias elektros kainas.

Sąsajas neigia

Kaune taip susiklostė, kad "Fortum" investicijas labai palaiko ne tik G.Žukauskas, bet ir A.Garbaravičius, kurio sūnėnas Jonas Garbaravičius yra "InterRao" atstovas Lietuvoje.

A.Garbaravičius "Kauno dienai" teigė, kad "Fortum" planus Kaune vertina teigiamai, tačiau tikino, kad su minėtos įmonės atstovais nebuvo net susitikęs.

Pasak A.Garbaravičiaus, jam nežinoma, kad "InterRao" yra strateginis "Fortum" partneris investicijoms Vakarų Europoje.

Paklaustas, ar padeda "InterRao" vadovaujančiam sūnėnui įgyvendinti su Kaunu susijusius planus, A.Garbaravičius sakė, kad Kauno šilumos ūkio pertvarkymo planai nieko bendra su "InterRao" neturi.