Nuo vakar visose šalies dengtose turgavietėse ne tik mėsos prekybininkai privalėjo pradėti naudotis kasos aparatais. Tačiau kol kas turgaus prekiautojams įstatymai nė motais, o retai pasitaikantys kasos aparatai stovi išjungti.

Stovi nenaudojami

Dengtose sostinės turgavietėse drabužiais ir įvairiausiais daiktais prekiaujantys žmonės vakar įtariai stebėjo kiekvieną nematytą veidą. Įstatymams nepaklusę ir patikrinimų bei baudų išsigandę prekybininkai dirbo neramiai, nebuvo linkę bendrauti.

Vilniaus Halės turguje – nieko naujo. Maistu prekiaujantys kasos aparatais naudojasi jau nuo anksčiau, o štai drabužius, kvepalus, rankines pardavinėjantys vilniečiai jų arba iš viso neturi, arba laiko pakišę po dėžėmis ir nė neketina įjungti.

„O kam man jį jungti, jei aplink niekas iš viso net neturi. Tai ateis ir visus nubaus? Tegul pirmiausia visiems nuperka tuos aparatus, o paskui gąsdina patikrinimais“, – dienraščio „Vilniaus diena“ žurnalistui piktinosi viena drabužius siūlanti prekybininkė.

Moteris kasos aparatą savo prekyvietėje laiko jau kone dvi savaites, tačiau tikina neketinanti kol kas juo naudotis. Kasos aparatas pastatytas pirkėjams matomoje vietoje, tačiau neįjungtas.

„Girdėjau, kad tą tvarką dar gali atšaukti. Pažiūrėkit, visi čia laukia, kas bus. Gal ir nereiks tų aparatų, todėl ir neskuba niekas“, – sakė pašnekovė.

Tvarkai nepakluso

Net ir neveikiančių kasos aparatų sostinės turguose – vos vienas kitas. Daugelis prekybininkų kol kas iš viso jų neturi ir nė neketina pirkti.

„Vienas kasos aparatas kainuoja kokį tūkstantį litų. Tad jei nesugeba jie mums kompensuoti, tai kodėl už tokią sumą turime pirkti, mokėti savo pinigus. Mums tai juk niekada neatsipirks tos išlaidos“, – sakė batus pardavinėjantis vyras.

Kurie prekybininkai sakė iš paskutiniųjų kovosią dėl teisės dirbti be kasos aparatų, tačiau aiškių motyvų, kodėl jiems tai taip svarbu, nurodyti negalėjo.

„Gal ir nieko blogo, bet ir jokios naudos nematau. Laikas tik gaištamas. Nereikia mūsų visų laikyti nusikaltėliais, mokame mes ir mokesčius, o pirkėjų niekas neapgaudinėja“, – pridūrė vyras.

Trūksta informacijos

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė dienraščiui teigė, kad smulkieji prekybininkai pastarosiomis dienomis gyvena baimėje ir nežinioje.

„Labiausiai verslininkams trūksta informacijos. Mums žadėjo rengti vairiausius mokymus, informuoti iš anksto, teikti visą medžiagą, o dabar nutarimas įsigaliojo, bet nieko panašaus nebuvo. Sako, kad dar pamokys. Bet tai dabar jau ne laikas mokyti, kai pradeda tikrinti. Be to, normalios kompensavimo tvarkos taip pat nėra. Žmonės nenori už savo pinigus pirkti aparatų, bet nėra garantuoti, kad jiems grąžins išlaidas“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.

Anot jos, turgų prekybininkams Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai žadėjo kol kas į neturinčius kasos aparatų žiūrėti nuolaidžiai, neskubėti bausti, tačiau žiniasklaidai tvirtina visai ką kita.

„Jie mums sako viena, o už akių jau visai ką kita. Žmonės dabar nebežino, ką jiems daryti. Mes Vyriausybės dabar prašome per kokius du mėnesius padaryti tai, ko jie nepadarė iki šiol per metus ar daugiau. Visi įsivestų tuos aparatus, jei tik būtų normaliai viskas sureguliuota – tiek kompensacijos, tiek mokymai“, – pridūrė pašnekovė.

Būtini ne visiems

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas Lietuvos radijui sakė, kad kasos aparatus turi įsigyti prekybininkai, prekiaujantys dengtose turgavietėse, kioskuose. Tačiau ne visiems prekiautojams kasos aparatai yra būtini.

„Mokesčių inspekcija nustatė išlygas, kurios sumažintų galbūt neproporcingą mokesčių naštą prekiautojams. Kasos aparatai nebūtini prekybininkams, kartą per savaitę prekiaujantiems didžiuosiuose šalies miestuose, lauko turgavietėse, pardavinėjantiems tautinio paveldo gaminius ar veiklos pradžią pradėjusiems per pastaruosius dvejus metus“, – sakė A.Klerauskas.

Apyvarta didėjo

Atsiradus kasos aparatams, prekybininkų į apskaitą įtraukiamos pajamos vidutiniškai išaugo trečdaliu, o kai kurių – net iki kelių kartų: skirtumai pastebimi ne tik skirtingose apskrityse, bet net prekyvietėse. Vilniaus miesto turgavietėse apyvarta augo visais mėnesiais: pavyzdžiui, 2011 m. lapkritį apyvarta padidėjo 48 proc., o 2011 m. gruodį – 54 proc. Tikslesnius duomenis apie pajamų augimą, palyginimus bus galima kalbėti šių metų gegužę, kai prekybininkai pateiks 2011 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas.

Valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi PVM deklaracijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis, pastebi, kad, įvedus kasos aparatus, pastebimai išsaugo legalios mėsos produkcijos realizacija. Vilniaus turgavietėse nustatytas 141 pažeidimas, dėl jų buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Nustatyti 66 atvejai, kai nebuvo išduotas kasos aparato kvitas, 39 – dėl prekybos be kasos aparato.